QUOTE(Casual @ 2010 05 20, 15:53)
o ir pokiuka pastudijavus radau kad seklytes dvieju rushiu ten turbut:
habanero
ir
scotch bonnet
neva tai labai astrus
pasigooglinau - neva tai patys baisiausi , patys astriausi pipirai
galvoju, ar tikrai man ju reikia....
kazin buna kad butu tokie mazulciai , grazutukai ir neastrus?
pagalvojau kad visai idomus skaitalas:
Kiek patyrinėję pastebėsim, jog Tabasco padažas ( klasikinis ) yra iš tikrųjų visai silpnas. Atsikandus jalapeno su visom sėklom degins kažkur tris kart labiau už tabasco padažą. Serrano - maždaug dvigubai aštresnis už jalapeno,
o Habanero - 140 kartų aštresnis. Sunku įsivaizduoti tą 140 kartų. Patikėkite, taip ir yra. Pragariškas dalykas.
Tačiau, gaminant su pipirais, reikia atminti keletą dalykų.
Visų pirma, pipirų aštruma - sėklidėse, ten, kur prisitvirtinę sėklos. Pačios sėklos tai šiaip nieko ypatingo, praktiškai be aštrumos. Jeigu jas švariai nušveistume nuo "mėsos", aštrumo beveik ir nebeliktų. Taigi, vienas iš būdų sumažinti pipiro "ugnį", jeigu norisi pasimėgauti būtent unikaliu pipiro skoniu ( o taip, jie turi ir skonį, ne tik aštrumą. Tik kad ją pajusti, reikia kiek pasitreniruoti ). Pipiro minkštimas irgi gana aštrus, bet ne toks aštrus, kaip sėklidės.
Antra - nuo terminio apdorojimo pipirų aštruma silpsta. Trečia - salduma atsveria aštrumą, ir pakankamai saldumo aštrumą užmuša visiškai.
Taigi, kiekvienas galite susirasti pipirą, kurį pakeliate, ir naudoti jį. Tik perspėju, šis aštrumos gaudymas - dalykas, prie kurio lengva priprasti, kaip prie narkotikų. Po to norėsis vis aštriau, ir aštriau. O ar kenkia tai organizmui? Net ir medikai, ilgą laiką tvirtinę apie aštrumos išėdamas opas skrandyje, dabar, kai pipirai pasidarė populiaresni ir labiau ištyrinėti, pakeitė nuomonę į visiškai priešingą. Dabartinės medicinos nuomone, aštrūs pipirai organizmui ne tik kad nekenkia, bet ir yra naudingi.
Visų pirma, jie yra natūralūs anticeptikai. Galbūt pastebėjote, jog šalyse, kur higiena ir švarus maisto gaminimas nelabai įmanomas, paprastai naudojama žymiai daugiau pipirų. Taip pat galime prisiminti, jog kariams, vykstantiems į rytų šalis su "taikos misija", duoda pasirinkti - arba valgai aštrius pipirus, arba kas kažkiek laiko gerti vaistus, kad organizmas išsivalytų nuo kenksmingų mikroorganizmų. Teko skaityti, jog nuo tikrai "ugninės čili" žuvo ir buvo išvaryti lauk kaspinuočiai ir kiti žarnyno parazitai. Vienintelis dalykas, kas gali būti kenksminga - nepratus ir užkandus pernelyg stiprų pipirą, gali žūti skonio karputės ant liežuvio, kurios, beje, atauga per porą savaičių.
Antra - kai pripranti prie pipirų ir
užkandi gerą kąsnį aštraus maisto, taip, kad prakaitas išmuštų ir ašaros ištrykštų, smegenys ima gaminti endorfinus - natūralius skausmo malšiklius, kurie organizmą veikia kiek panašiai, kaip narkotikai. Žodžiu, valgai ir kaifuoji tikrąja ta žodžio prasme.
Trečia - nuo aštriųjų pipirų kaista oda ir sąnariai. Yra gaminamas tepalas nuo skausmo, ir nuo artrito padeda, Capsaicin vadinasi ( o capsaicin - aktyvioji, aštrioji pipirų cheminė medžiaga ).
Papildyta:
Juokingas atsiliepimas apie habanero is internetinio kulinarijos puslapio
Cituoju:
"Prisimenu aš savo karčią patirtį su habanero
tuomet meksikoje tik pirmus metus gyvenau... nusipirkau aš jų kilogramą, nežinau kaip susišvietė, kad tai paprika
)) pjausčiau ir stebėjausi, kodėl akis skauda.. paėmiau ir kandau didelį gabalą to pipiriuko... paskui ilgai ilgai grietinę burnoje laikiau ir verkiau, kad kas nors nupjautų liežuvį... o pirštai visą naktį degė, ką kalbėti apie tai, kad man dar linzes iš akių išsiimti reikėjo
"
Nu nebent paprika domintų paparsta raudona 
