norėčiau ir aš pasisakyti apie tai, jei galima
už dviejų savaičių dailės akademioje ginsiuosi aplinkos dizaino magistrą, ir dar lygiagrečiai studijuoju ten pat architektūros bakalaurą
kaip specialistei man truputį pikta, kai žmonės savo namuose pasidėlioję pagalvėles jau save laiko dizaineriais ir pan, kai kiti dėl to kremta rimtus mokslus ir nemiega naktimis. čia būtų tas pats, kas aš parašiusi kokį straipsnelį žurnale jau būčiau žurnalistė..... tačiau bet kokiu atveju džiugu, jeigu žmogus bent jau kursuose stengiasi plėsti savo išprusimą. tuos kursus ir pati lankiau, bet jie daugiau tam, kad susipažinti su specialybe, suvokti, ko bus reikalaujama ir su kuo tas dizainas apskritai yra valgomas, be abejonės - naudos tikrai yra, tačiau labai nemažai atvejų teko matyti, kai žmonės palankę tokius kursus suvokia realų tos specialybės pobūdį, ir kas tai iš tiesų yra - ir arba atsisako tolimesnių iliuzijų, arba tada jau pradeda rimtus mokslus. . po tokių kursų net pagalvojus nebūčiau apie ėjimą jau dirbti dizainere.... savo namus tai žinoma - gali pasiprojektuoti.. gali ir kaimynams, jeigu tikrai turi polėkį ir kūrybinę gyslelę nuėjus vietoje apsižiūrėt ir pasiūlyti idėjų, ar pasidomėjus salonų pasiūlymais rekomenduoti tapetus ar plyteles pagal savo skonį.... bet juk mielosios, interejo dizainerės darbas tuo neapsiriboja.... tai yra ir masės brėžinių, elektros išmanymai, santechnikos, priešgaisriniai reikalavimai, ergonomikos taisyklės, apdailos technologiniai dalykai, specifikacijos ir masių masė visokiausių kitų reikalų, galų gale psichologiniai niuansai ir žinojimas, kaip viską pateikti statybininkams ir meistrams, kad jie suprastų, ko iš jų nori...
jokiu būdu nenorėčiau, jog nuskambėtų kaip slopinimas, jeigu žmogus tikrai kūrybingas, jeigu turi tam akį ir ranką, yra meniškas - tai nuostabu - jis gali sėkmingai save realizuoti, juk yra istorijoje tokių genijų pavyzdžių, kurie be mokslų visko pasiekė. tik nereikia pamiršti, kad kiekvienas darbas reikalauja tam tikro įdirbio ir rimto požiūrio
