Mano vizitas pas psichologą

#1
Manau, kad mes visi turime problemų unsure.gif vieni didesnių, kiti mažesnių, vieni pajėgiam su jomis susitvarkyti, kiti ieškom pagalbos iš šalies... mastau.gif
Pastaraisiais metais likimas mūsų šeimai trenkė nemažai išbandymų, išgyvenimų unsure.gif... Paskutiniu metu, pažvelgusi į veidrodį, pasigendu... savęs blink.gif Jau senokai galvoju, kad reikėtų apsilankyti pas psichologą, bet... vis dar delsiu, vis dar atidėlioju tą vizitą, vis dar bandau susitvarkyti su savim pati.

Labai norėčiau, kad pasidalintumėt savo patirtimi. Papasakotumėt ar verta eiti pas psichologą? Ar sunku buvo prisiversti ten nueiti? Kaip viskas vyko? ir svarbiausia - ar tai padėjo? rolleyes.gif

Atsakyti
#2
buvo tokia tema...
Atsakyti
#3
QUOTE(Azalija @ 2006 10 30, 21:52)
buvo tokia tema...

4u.gif buvo, bet si mamyte matyt nori konkreciai cia gauti patarimu...as buvau pas psichologa, ar padejo-nezinau, nesiryztu spresti...bet antra karta pas ja nebeiciau...o va vaika vedu pas man patinkancia o svarbiausiai ir vaikui patinkancia psichologe...
Nematau nieko cia gedingo, juk tai tas pats medikas ir kreipiesi kai yra kazkokia problema...
Dabar pati turiu vel problemu, ieskausi sau psichologo ar psichoanalitiko, nes viska noriu spresti ne vaistu pagalba, ka siulo psichiatrai, neurologai ar terapeutai...Geras psichologas tikrai pades-o jo gerumas manau nustatomas tuo, ar jauti su juo rysy, ar lengvai eina bendrauti, ar po apsilankimo pas ji(ja) pasidaro nors kazkiek lengviau, aiskiau ir pan...
pabandyk apsilankyti, blogiau nebus...o geriau buti gali 4u.gif
Atsakyti
#4
Aš ėjau pas vaikų psichologę, sūnus buvo dar per mažas, kad su juo dirbtų. Kalbėjom labai daug apie vaikų auklėjimą, ką jaučia vaikai, kaip mokinti išreikšti, įvertinti savo jausmus, skatinti kuo daugiau kalbėti, kelti vaiko pasitikėjimą savimi. Kai supratau tuos dalykus man tapo lengva lengva smile.gif . Beje, psichologė pasakė, kad dirbdama su manimi jaučia stiprų "grįštamąjį ryšį", taigi darbas buvo labai sėkmingas.
Atsakyti
#5
Teko lankytis pas psichologę, bet dabar gaila sugaišto laiko pas ją. schmoll.gif Nieko gero.Ir kai ją dabar pamatau mieste, tai šiurpas pereina, nes tai labai nemalonus žmogus.Tokia mano patirtis, bet tikiuosi, kad nevisi psichologai tokie blogi.
Atsakyti
#6
Aš buvau nuėjusi vieną kartą.. Tada labai reikėjo... Susitikimas buvo ne toks kokio tikėjausi, bet man padėjo, o ir antro nebereikėjo blush2.gif
Aš taip pat nematau nieko gėdingo tame, kad lankaisi pas psichologą, bet mūsų visuomenėje dar gyva nuomonė, kad ten reikia eiti tik "psichams".
Jei jauti, kad slysta žemė iš po kojų - nueik. Kartais visiškai svetimas būna geresnis patarėjas, o jei nepatiks psichologas/ė kitą kartą nebeisi mirksiukas.gif
Atsakyti
#7
As irgi uz tai kad jeigu sunku ar jauties pasimetus, kazko nesuprantanti - tikrai verta apsilankyti pas psichologa. Svarbiausia surasti tau patinkanti, malonu zmogu - su kuriuo butu malonu bendrauti, - tada sekasi labai gerai, bent jau man ax.gif na galeciau tai kazkiek prilyginti draugu pasirinkimui - is pat pradziu jauti ar norisi su tuom zmogum bendrauti ar ne.
Atsakyti
#8
Vedžiojau vaiką pas psichologą.

Vaikščiojau, visus metus kantriai laukdavau koridoriuje visą valandą kol ten už durų vyko kažkas. Be manęs iki tų durų vaiko niekaip negalėjau nutempti. Vaiko nenoras ten eiti ir priešiškumas daktarei su kiekvienu užsiėmimu vis didėjo. O problema, kurią bandžiau išspręsti medikų pagalba taip ir liko. Nutraukti tą nieko neduodančią terapiją po poros metų vargo nutariau, kai daktarė džiugiai pranešė, kad nustatė mano vaikui "vabalų baimę" ir į kortelę įrašė ligos kodą. Patikslinimui- tai nejutome kaip kokią problemą, nes vaikas mielai ima į rankas visokius vabalėlius, kirmėles, driežus ir net gaudo gluodenus. O vabalų išsigando vieną kartą, kai ant veido miegant svečiuose užkrito tarakonas. Tą istoriją papasakojęs vaikas ir sulaukė "ligos" pavadinimo. Tada supratau, kad laiką leidžiame tuščiai. Nesutapo daktarės ir vaiko "charakteriai", nebuvo pasitikėjimo ir geranoriškumo.



Patys profesionalai juokauja, kad jei pacientas nebeatėjo-reiškia pasveiko.
Gal visi gydymai taip ir vyksta- iki pacientui trūksta kantrybė tuščiai gaišt laiką. g.gif
Atsakyti
#9
Priklausomai nuo psichologo. Esu buvus pas daugelį - vieni padėjo, kiti... na, nelabai.
Atsakyti
#10
Zmones, deklaruojantys savo nepasitikejima psichologais ir kaip jie ,,patys viska apie save puikiausiai zino" paprastai nesugeba priimti ne menkiausios kritikos apie save. Tikedamiesi, kad psichologu dirbantis asmuo bus labai panasus i dvasininka, gera drauge ar issiverkimo peti (guos, drasins, zarstys patarimus, plos katuciu, girs uz kiekviena suda, o galop pats uz pacienta isspres problema ir pasmerks ji ilgai ir laimingai gyventi), jie susiduria su objektyviu vertintoju, kuris mato situacija is salies. Kadangi mes patys prie tos savo situacijos dazniausiai bunam taip prilipe, kad is sono i ja pasiziuret nebegalim, balsas is isores neretai gali sugriauti visas iliuzijas ir pirstu prikisamai parodyti musu paciu klaidas. Kam tai malonu?
Atsakyti
#11
QUOTE(Alė Boba @ 2006 11 04, 20:05)
Kadangi mes patys prie tos savo situacijos dazniausiai bunam taip prilipe, kad is sono i ja pasiziuret nebegalim, balsas is isores neretai gali sugriauti visas iliuzijas ir pirstu prikisamai parodyti musu paciu klaidas. Kam tai malonu?



Psichologas - nei dvasininkas, nei draugė, kartais - petys, į kurį galima išsiverkti (bent jau tą sau priklausančią konsultacijos valandą), bet jis yra ne visai tam, kad pirštu prikišamai parodytų į mūsų klaidas... mirksiukas.gif

Kartais tarp kliento ir psichologo, kuris irgi yra tik žmogus, tiesiog neatsiranda tinkamas kontaktas, savitarpio supratimas. Ir dažniausiai nė viena pusė dėl to nekalta - taip būna, kad kartais kažkas "nesiriša", ir viskas...Blogiau, kai, galbūt dėl pragmatiškų motyvų privačiai dirbantis psichologas (psichoterapeutas, analitikas etc.) pradeda manipuliuoti savo galia ir naudoti tam tikrą šantažą - pvz., klientas nori keisti specialistą, o šis grasina - jei pas mane neateisite, jums pablogės. blink.gif
Iš savo patirties galiu pasakyti - tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks ir kitam. Tas pats psichologas vienam gali būti tikras atradimas, kitam - nusivylimas ir veltui iššvaistyti pinigai. Nei kaina, nei prestižiniai kursai ar universitetai, nei darbo patirtis nieko nereiškia, geriausias indikatorius yra būsena, kaip jautiesi po konsultacijos. Manau, kad turėtų matytis bent kažkokia viltis, šviesa tunelio gale, na, o jei apninka tik dar didesnė sumaištis ir abejonės - galbūt pasirinktas specialistas ne tas...
Atsakyti
#12
QUOTE(jolantava @ 2006 10 31, 13:18)
Nematau nieko cia gedingo, juk tai tas pats medikas ir kreipiesi kai yra kazkokia problema...Dabar pati turiu vel problemu, ieskausi sau psichologo ar psichoanalitiko, nes viska noriu spresti ne vaistu pagalba, ka siulo psichiatrai, neurologai ar terapeutai...


Psichologas - ne medikas ir kartais būna taip, kad vien psichologinė pagalba nebepadeda, ir vaistų tikrai prireikia. Nematau tame nieko blogo.

QUOTE(flight @ 2006 11 04, 21:03)
Kartais tarp kliento ir psichologo, kuris irgi yra tik žmogus, tiesiog neatsiranda tinkamas kontaktas, savitarpio supratimas. ... Blogiau, kai, galbūt dėl pragmatiškų motyvų privačiai dirbantis psichologas (psichoterapeutas, analitikas etc.) pradeda manipuliuoti savo galia ir naudoti tam tikrą šantažą - pvz., klientas nori keisti specialistą, o šis grasina - jei pas mane neateisite, jums pablogės.  blink.gif 


Psichologo ir kliento ryšys tikrai yra labai svarbus, juk šnekamasi apie labai skaudžius, intymius dalykus, ir visiškai pritariu, kad čia yra individualus faktorius - juk kartais nežinom kodėl vienas žmogus mums prie širdies, o kitas ne, tiesiog taip yra ir viskas. O dėl tų manipuliacijų, tai visose profesijose yra nesąžiningų darbuotojų, tik matyt čia tokia specialybė, kur žmogų labiau ta neteisybė užgauna.

Psichologai neskirti tam, kad nurodytų sprendimą, ar paguostų žmogų. Nesakau, kad to nevyksta viso pokalbio metu, bet ne toks galutinis tikslas. Jis tiesiog padeda pačiam žmogui rasti atsakymus, sprendimus, išsiaiškinti ko nori. Nes niekas kitas nepatars geriau, nei žmogus pats sau, tik kartais mes labai susipainiojame savyje - nebežinome ką daryti, kyla daug jausmų, kurie trukdo aiškiau matyti situaciją. Psichologas padeda viską ramiai įvertinti, pačiam sau atsakyti į tam tikrus klausimus, kuriuos bijojome sau iškelti, ieškoti atsakymų. Neturi vizitas pas psichologą būti mielas ir malonus - juk kalbame apie sunkius dalykus, sprendžiame sudėtingas situacijas, o kai pajudini tokį širšių lizdą, gali būti dar skaudžiau. Ir kažin ar keli vizitai gali viską gražiai sudėlioti į vietas, tam irgi reikia kantrybės.
Atsakyti