Ne, tai internetu nebūtų konsultacija, tik pasitikslinimas. O kodėl tas teiginys yra destruktyvus? Ar destruktyvus yra bet koks kategoriškumas, ar ne?
QUOTE(F @ 2008 02 25, 16:34)
Ne, tai internetu nebūtų konsultacija, tik pasitikslinimas. O kodėl tas teiginys yra destruktyvus? Ar destruktyvus yra bet koks kategoriškumas, ar ne?
atsakysiu kaip manau asmeniškai, oK? tiesiog kaip žmogus, manau, kad kategoriškumas nėra gerai (jis nebūtinai destruktyvus), bet jeigu žmogui (šiuo atveju jums), jūsų pačios išgyvenimai ir jausmai atrodo melagingi po keletos dienų- tai jau nėra gerai. Gal pati jūs to nejaučiate, bet iš šalies net ir ne psichologui gali pasirodyti keista.
Ne, ne, gal netiksliai pasakiau. Patys blogi jausmai savaime neatrodo melagingi, ir tie tekstai, kuriuos parašiau blogų dienų metu, taip pat neatrodo melagingi. Tiesiog skaitau juos ir galvoju, kad tada , tą dieną, šitaip jaučiausi. Bet tai man nebesukelia blogų jausmų, nebegalvoju, kad man yra nelaimė ar kad turiu kokių problemų. Ir jeigu geros dienos metu reiktų pasakoti psichologui apie blogus jausmus, tai būtų nenuoširdu. Nes dabar gi jaučiu gerus jausmus, tai kokia prasmė kalbėti apie blogus. Aš nemoku jaustis vienaip, o kalbėti kitaip.
O pasirodyti keistam yra blogai? ar reikia visą laiką stengtis gyventi taip, kad niekam nepasirodytų keista?
O pasirodyti keistam yra blogai? ar reikia visą laiką stengtis gyventi taip, kad niekam nepasirodytų keista?
QUOTE(F @ 2008 02 25, 16:55)
Ne, ne, gal netiksliai pasakiau. Patys blogi jausmai savaime neatrodo melagingi, ir tie tekstai, kuriuos parašiau blogų dienų metu, taip pat neatrodo melagingi. Tiesiog skaitau juos ir galvoju, kad tada , tą dieną, šitaip jaučiausi. Bet tai man nebesukelia blogų jausmų, nebegalvoju, kad man yra nelaimė ar kad turiu kokių problemų. Ir jeigu geros dienos metu reiktų pasakoti psichologui apie blogus jausmus, tai būtų nenuoširdu. Nes dabar gi jaučiu gerus jausmus, tai kokia prasmė kalbėti apie blogus. Aš nemoku jaustis vienaip, o kalbėti kitaip.
O pasirodyti keistam yra blogai? ar reikia visą laiką stengtis gyventi taip, kad niekam nepasirodytų keista?
O pasirodyti keistam yra blogai? ar reikia visą laiką stengtis gyventi taip, kad niekam nepasirodytų keista?
vat ir nenoriu leisti į asmenišką diskusiją. aš žodį ,,keistas" interpretuoju visiškai kitaip nei jūs. aš nematau jūsų akių ir neverbalikos, negirdžiu jūsų balso intonacijos ir todėl susišnekėti šansų mažai. nelabai pavyksta susišnekėti forume paprastomis temomis tai ką jau kalbėti apie dvigubą subjektyvumą ir pan. dalykus. gal geriau nereikia.
QUOTE(Mili @ 2008 02 25, 17:29)
bet tikrai nenorėčiau jūsų konsultuoti internetu. negalima
Suprantu, kad internetinis konsultavimas gali būti tik surogatas tikrojo, "gyvo", suprantu, kad nepatartina, kad gal ne tiek veiksminga (nors apie veiksmingumą cturiu ir savo asmeninę, kitokią nuomonę) bet man vis tiek neaišku, kodėl gan kategoriškai negalima.
Benaršydama internete kažkada buvau radusi, kad psichoterapija.ot tinklapyje teikiamos būtent internetinės psichologinės konsultacijos, be susitikimų gyvai. Tai čia kas, geras verslas žmonių, kurie spjauna į principus, nuostatas (į tą "negalima") ir esant paklausai pasiūlo šią paslaugą, ar vis tik galimybė tam tikru būdu padėti ir tikėjimas, kad toji pagalba veiksminga?
Bet žmonės skirtingi, ne visi naudoja tą neverbaliką. pvz su manim ne forume kalbėjimas būtų lygiai toks pat, nes man informacijai perduoti užtenka žodžių
Apie psichologus turiu savo griezta, tvirta ir kol kas neperkalbama nuomone. O ji tokia: nepripazistu, nevertinu ir bent siuo metu neiciau pas joki psichologa. Geriausios psichologes man - mama, sesuo ir geriausios drauges. Nesuprantu, koks tikslas butu uz nuosirdu pokalbi, kuri galiu gauti is minetu asmenu, moketi pinigus svetimam..? Bet esmine priezastis, kad trecius metus gyvenu su studente psichologe is VPU ir puikiai zinau, kiek vertos jos zinios sioje srityje. Galbut as neteisi taip nepripazindama jokiu psichologu, bet neisivaizduoju, kas galetu pakeisti si mano nusistatyma. Geriau jau eiciau pas psichiatra - bent zmogus kale savo laiku. O bent VPU psichologu karta knygos nera varte. As, pskaitydama zurnalus sioje srityje ziniu daugiau turiu. Ir bent mano pazistama, busima LABAI kompetetinga psichologe, yra pagiezos, pavydo pilnas zmogus. Tai kurgi tas psichologo geranoriskumas?
Tai gal ji tą savo pavydą ir pagiežą naudoja asmeniniam gyvenime, o darbe naudos kitas savybes. Negi pavydas ir pagieža trukdo gerai išmanyti savo sritį?
QUOTE(cangoroo @ 2008 02 25, 21:05)
Apie psichologus turiu savo griezta, tvirta ir kol kas neperkalbama nuomone. O ji tokia: nepripazistu, nevertinu ir bent siuo metu neiciau pas joki psichologa. Geriausios psichologes man - mama, sesuo ir geriausios drauges. Nesuprantu, koks tikslas butu uz nuosirdu pokalbi, kuri galiu gauti is minetu asmenu, moketi pinigus svetimam..? Bet esmine priezastis, kad trecius metus gyvenu su studente psichologe is VPU ir puikiai zinau, kiek vertos jos zinios sioje srityje. Galbut as neteisi taip nepripazindama jokiu psichologu, bet neisivaizduoju, kas galetu pakeisti si mano nusistatyma. Geriau jau eiciau pas psichiatra - bent zmogus kale savo laiku. O bent VPU psichologu karta knygos nera varte. As, pskaitydama zurnalus sioje srityje ziniu daugiau turiu. Ir bent mano pazistama, busima LABAI kompetetinga psichologe, yra pagiezos, pavydo pilnas zmogus. Tai kurgi tas psichologo geranoriskumas?
manyciau, kad kai yra pakankamai artimu zmoniu, su kuriais galima pasikalbeti, nelabai ir reikia psichologu... labiau prireikia, kai su artimiausiais zmonems bendravimas buna saltas arba labai konfliktiskas, skausmingas. kita vertus, yra bedu, kur artimieji ne visada gali padeti - pvz priklausomybiu atveju. arba kai nori zudytis, tai dazniausiai seima saugo ir nieko nenori jiems sakyti. na ir t.t.
as pati esu psichologe, bet tikrai nenoriu pasakyti, kad VISI bet kokiai bedai istikus pultu ieskoti psichologo. psichologas yra tik vienas is budu spresti problema ir ne visada geriausias
o tarpe psichologu is tiesu yra labai ivairiu zmoniu ir asmenybiu. ju ziniu ir noro padeti lygis gali buti labai skirtingas, deja... bet turbut kiekvienoj profesijoj yra ir profu ir sarlatanu. as taip galvoju, juk nepradeciau pati batus taisytis ir nebeit pas batsiuvius, jei tektu viena karta su nemoksa batsiuviu susidurti?... na gal grubus palyginimas.
ai, o apie konsultavima internetu, tai tas pats kaip ir seksas internetu - imanoma, bet nepalyginama su tikru
QUOTE(vaizduote @ 2008 02 25, 22:21)
ai, o apie konsultavima internetu, tai tas pats kaip ir seksas internetu - imanoma, bet nepalyginama su tikru
geras palyginimas.
Tai kad įmanoma, bet nepalyginama, suprantu, tik man įdomu, kodėl taip griežtai negalima? Nors gal aš čia jau kabinėjuosi prie žodžių...
QUOTE(vaizduote @ 2008 02 25, 22:51)
o tarpe psichologu is tiesu yra labai ivairiu zmoniu ir asmenybiu. ju ziniu ir noro padeti lygis gali buti labai skirtingas, deja... bet turbut kiekvienoj profesijoj yra ir profu ir sarlatanu. as taip galvoju, juk nepradeciau pati batus taisytis ir nebeit pas batsiuvius, jei tektu viena karta su nemoksa batsiuviu susidurti?... na gal grubus palyginimas.
As taip pat sutinku, kad negalima pagal viena specialista spresti
Man su psichologe teko susidurti tik viena karta. Nieko gero ar blogo apie ta susitikima negaliu pasakyti. As pati nezinojau ko is jos noriu, o ji nesuprato ko man is jos reikia
Bet esu isbandziusi coučinga
Jau po keleto uzsiemimu viskas galvoj prasvieseja. Tarsi pradedi matyti elementarius dalykus kitomis akimis. Problemas ismoksti spresti pats, o ne laukti, kol tau jas pades isspresti psichologas ar dar kas nors.
Ir svarbiausia- supranti, kad VISKAS yra tavo rankose
Na gal tai ir nelabai lygintini dalykai psichologija ir coučingas, bet turi si ta bendro
ir isbandyti jei tik yra finansines galimybes - tikrai verta.
Ir svarbiausia, kad tai ne vienadieniai patarimai
QUOTE(flight @ 2008 02 25, 22:48)
Tai kad įmanoma, bet nepalyginama, suprantu, tik man įdomu, kodėl taip griežtai negalima? Nors gal aš čia jau kabinėjuosi prie žodžių...
Na turbūt visų pirma todėl, kad niekada nežinai KĄ konsultuoji. Ar vieną žmogų ,ar sėdinčią ir kikenančią kompaniją, ar tikrai tą žmogų, ar tik kokį apsimetėlį. Kad ir pvz psichologinė pagalba telefonu, mažas procentas tikrų atvejų, visi kiti - juokaujantys ir pan. Kitas dalykas, konsultavime labiausiai "gydo" pats terapinis santykis, o bendraujant internetu, apie kokį santykį galima kalbėti?