Mano vizitas pas psichologą

#85
QUOTE(Mili @ 2008 02 25, 12:33)
lČia lygiai tas pats kaip su kirpėju - pats neapsikirpsi.


Bet draugus kirpti gali smile.gif

QUOTE(Mili @ 2008 02 25, 12:33)
psichologo svarbiausias sugebėjimas - laiku užduoti tinkamą klausimą. bet kad jūs žinotumėt, kiek reikia daug žinoti ir suprasti, kol išsiugdai šį sugebėjimą....



Kartą J.S. Bachas apie savo vargonavimą pasakė: tai visiškai paprasta, nieko nereikia daryti, tik laiku paspausti tinkamą klavišą. Manau, taip pat "paprasta" ir psichologams uždavinėti klausimus mirksiukas.gif


QUOTE(ezytee @ 2008 02 25, 12:33)
ir aš bijau to,kad susitikiamai su mano psichologe,jai tapus mano drauge,(na netiesiogine prasme) nebebus jie naudingi man...


O kaip, kokiu būdu psichologė galėtų tapti jūsų drauge? Ar tai reiškia, kad ji pradės jums pasakoti savo problemas, ar tiesiog šiltą, jautrų santykį?


Atsakyti
Šį pranešimą redagavo flight: 25 vasario 2008 - 12:29
#86
esu lankiusis pas psichologe-istikruju nuejau tik del to kad kankino nemiga ir buvau be galo nervinga...pirmasis apsilankymas praejo puikiai-pabendravo-pasidare lengviau..bet kiti apsilankymai ma jau nepatiko,nes problemos ieskojo visai kitokios nei as skundziausiai-galiausiai kantrybe truko kai pradejo kliedeti ir dalinti tokius patarimus priestaraujancius normalaus zmogaus mastymui kaip pabegti is namu(buvau paaugle) ir panasiai doh.gif
manau jei problemos nera labai jau uzsisenejusios su tuo galimair paciam susitvarkyti-kuo puikiausias psichologas esu pati sau-gyvenimas to ismoke mirksiukas.gif
Atsakyti
#87

O kaip, kokiu būdu psichologė galėtų tapti jūsų drauge? Ar tai reiškia, kad ji pradės jums pasakoti savo problemas, ar tiesiog šiltą, jautrų santykį?
[/quote]

Minėjau, jog jaučiuosi,taip lyg ji būtų mano sąjungininkė, mano draugė...man atrodo,kad ji nėra šališka visai mano situacijai...
Aš taip jaučiuosi...
Atsakyti
#88


QUOTE
Bet draugus kirpti gali  smile.gif
todėl ir gali kirpėju patapti opo 6 mėn kursų, o psichologu - po min 6 metų studijų

QUOTE
Kartą J.S. Bachas apie savo vargonavimą pasakė: tai visiškai paprasta, nieko nereikia daryti, tik laiku paspausti tinkamą klavišą. Manau, taip pat "paprasta" ir psichologams uždavinėti klausimus  mirksiukas.gif


vat būtent. 4u.gif

QUOTE
O kaip, kokiu būdu psichologė galėtų tapti jūsų drauge? Ar tai reiškia, kad ji pradės jums pasakoti savo problemas, ar tiesiog šiltą, jautrų santykį?


ir vėl - būtent. Draugas skiriasi nuo psichologo išsilavinimu ir tuo, kad pagalba yra vienpusė.

Papildyta:
[quote=ezytee,2008 02 25, 13:06]
O kaip, kokiu būdu psichologė galėtų tapti jūsų drauge? Ar tai reiškia, kad ji pradės jums pasakoti savo problemas, ar tiesiog šiltą, jautrų santykį?
[/quote]

Minėjau, jog jaučiuosi,taip lyg ji būtų mano sąjungininkė, mano draugė...man atrodo,kad ji nėra šališka visai mano situacijai...
Aš taip jaučiuosi...
[/quote]
pasikalbėkite apie tai su ja. tipiškas reiškinys vadinamas ,,perkėlimu", pasireiškiantis bet kokioje konsultacijose, jei yra normalus psichologo ir kliento ryšys. Tai netgi rodo, kad kontakltas yra geras. Apie tai būtina kalbėtis ir išsiaiškinti, ir jei jūsų psichologė yra gera specialistė - jinai žinos kaip panaudoti tai tinkama linkme.
P.S. neįsižeiskite kad jūsų individualius jausmus pavadinau tipiškais - taip jau yra , kad psichologija bando tarp masės individualybių ir skirtybiu surasti tam tikrus dėsningumus. Tai vienas iš jų.
Atsakyti
#89
QUOTE(Mili @ 2008 02 25, 14:14)
ir vėl - būtent. Draugas skiriasi nuo psichologo išsilavinimu ir tuo, kad pagalba yra vienpusė.


Neseniai skaičiau Yalomo "Kai Nyčė verkė", ten apie skirtingą, bet abipusę pagalbą...Man tai pasirodė visai patrauklu, aišku, psichoterapeutas ir klientas turėtų būti daugmaž vienodo intelektinio, emocinio ir visokio kitokio brandumo... ax.gif




Papildyta:
QUOTE(ezytee @ 2008 02 25, 14:06)
Minėjau, jog jaučiuosi,taip lyg ji būtų mano sąjungininkė, mano draugė...


Matyt, psichologas ir turėtų būti kliento sąjungininkas, kliento, ne jo demonų ir ne jo bedugnių smile.gif
Gal jums atrodo, kad trūksta neutralumo? Man truputį užkliuvo sakinys "visai mano situacijai", atrodo, tarsi pati norėtumėt atsiriboti, pateikti save kaip situaciją, tikėtis objektyvaus sprendimo... rolleyes.gif Nesu psichologė, tad čia tiesiog asmeniniai pamąstymai, Mili gerai parašė, kad reikėtų apie tai, kaip jaučiatės pasikalbėti konsultacijoje...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo flight: 25 vasario 2008 - 13:27
#90
Dar kartą,Mili, dėkoju
kaip tik ir ketinau su ja apie tai pasikalbėti, bet dar vis dvejojau....

na o kai 'pacientas" ieško pagalbos, ateina pagalbos...vargu ar jo emocinis brandumas gali atitikti "gydytojo"...

Taaip, aš noriu objektyvumo....suprantu,kad sprenmdimo negausiu, abjektyvaus požiūrio, nuomonės ir t.t.t.
Mano situacijai(ir žinoma man)-nes tai ir reiįškia,kad ieškai sprendimo vienokioje ar kitokioje nepakeliamoje situacijoje...
Juk kada mums labai smagu,mes neeiškome pagalbos?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ezytee: 25 vasario 2008 - 13:33
#91
QUOTE(flight @ 2008 02 25, 13:26)
Neseniai skaičiau Yalomo "Kai Nyčė verkė", ten apie skirtingą, bet abipusę pagalbą...Man tai pasirodė visai patrauklu, aišku, psichoterapeutas ir klientas turėtų būti daugmaž vienodo intelektinio, emocinio ir visokio kitokio brandumo... ax.gif
Papildyta:
Matyt, psichologas ir turėtų būti kliento sąjungininkas, kliento, ne jo demonų ir  ne jo bedugnių  smile.gif 
Gal jums atrodo, kad trūksta neutralumo? Man truputį užkliuvo sakinys "visai mano situacijai", atrodo, tarsi pati norėtumėt atsiriboti, pateikti save kaip situaciją, tikėtis objektyvaus sprendimo... rolleyes.gif  Nesu psichologė, tad čia tiesiog asmeniniai pamąstymai, Mili gerai parašė, kad reikėtų apie tai, kaip jaučiatės  pasikalbėti konsultacijoje...

nėra nei vieno kliento, kuris ko nors tavęs neišmoko. Ir kaip nekeista, žiūrėdamas per kiekvieno kliento prizmę, pamatai dalelę savęs. Kartasi klientai taip nustebina spręsdami savo problemas, kad pagalvoji, bliamba, aš taip nesugalvočiau. taigi, abipusė pagalba drinks_cheers.gif
Atsakyti
#92
QUOTE(ezytee @ 2008 02 25, 14:27)
na o kai 'pacientas" ieško pagalbos, ateina pagalbos...vargu ar jo emocinis brandumas gali atitikti "gydytojo"...



Čia neturiu omenyje rimtų sutrikimų, psichinių ligų ir pan.
Viena praktikuojanti psichologė-psichoterapeutė, kuri man yra tik kaip pažįstama tam tikroje bendraminčių grupėje, prasitarė, kad nežino, kaip išgyventų, jei ne jos pačios psichoterapija - t.y. ji būdama psichoterapeutė pati lankosi psichoterapijoje dėl savo problemų. Yalomas rašė, kad kartą "gydė" pacientę ir pats pas terapeutą "gydėsi" dėl panašios problemos. Aišku, tai kas kita, negu gydytojas ir pacientas viename, bet manyti, kad psichologams niekada nebūna sunku, matyt, tas pats, kas manyti, jog odontologams niekada negenda dantys...

Mili, tik dabar perskaičiau atsakymą - labai gražiai parašyta 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo flight: 25 vasario 2008 - 13:45
#93
Ir visoms mergaitėm, pailaikiusiom poakalbį ,noriu padėkoti
pastarasis pusvalandis man nemažai davė...

Dėkoju
Atsakyti
#94
prašom biggrin.gif man pastarasis pusvalandis suteikė vilties, kad mano profesija nebeviltiška. o kartais suabejoju.
Atsakyti
#95
QUOTE(Mili @ 2008 02 25, 10:51)
QUOTE
QUOTE(F @ 2008 02 23, 15:02)
Na pas psichologą reikia eiti tam tikromis nustatytomis dienomis. Pas psichologą reikia eiti tada, kai yra nelaimė. o man nelaimės diena nebūtinai sutampa su ėjimo pas psichologą diena. Nes man pvz būna 9 geros dienos, kada būna viskas labai gerai, ir dešimtoji diena - bloga diena, kada būna baisiai didelė nelaimė. Tai būtų efektyvu ir pakliūti pas psichologą kaip tik tą 10 dieną, kad galėtume pasikalbėti apie tą nelaimę. O jeigu ateini per vieną iš tų gerų dienų, tai tada neaišku apie ką kalbėti. Tada atrodo, kad nėra jokių problemų ir nėra apie ką šnekėti, ir labai sunku prisiminti, kokios problemos buvo per tą nelaimingą dieną, tada pasakojimas apie ją man pačiai atrodo nenatūralus, kaip apsimetinėjimas ir melas. (nes labai sunku jaustis gerai ir pasakoti apie blogas emocijas. nebent galima pasakoti apie kokį kitą asmenį, kuris jautėsi taip, kaip aš tada, bet man sako pasakoti apie save, tai neišeina).


užsirašyk, vesk savo jausmų ir minčių dienoraštį, keisk psichologą - tavo atveju geriausiai tiktų kognityvinės terapijos specialistas... arba su dabartiniu kalbėk apie šią problemą. Kažkodėl manau, kad to ką parašei čia - savo psichologui neišdėstei.

O kokių dar yra terapijų ir kodėl tokios terapijos labiausiai tiktų, kuo ji ypatinga?
aš tai neturiu nuolatinio psichologo, lankiausi keletą kartų pas skirtingus. Bet nelabai išėjo , kad jie man padėtų, būtent dėl šitos savybės, kur parašiau. O ką reikia paskui daryti su tuo dienoraščiu? duoti psichologui skaityti, ar jį pacituoti? turbūt neišeitų, ens kai man yra gerai, tai net ir užsirašyti blogi dalykai vis tiek atrodo kaip melas, kaip nesąmonė.
Atsakyti
#96
[quote=F,2008 02 25, 16:13]
užsirašyk, vesk savo jausmų ir minčių dienoraštį, keisk psichologą - tavo atveju geriausiai tiktų kognityvinės terapijos specialistas... arba su dabartiniu kalbėk apie šią problemą. Kažkodėl manau, kad to ką parašei čia - savo psichologui neišdėstei.
[/quote]
O kokių dar yra terapijų ir kodėl tokios terapijos labiausiai tiktų, kuo ji ypatinga?
aš tai neturiu nuolatinio psichologo, lankiausi keletą kartų pas skirtingus. Bet nelabai išėjo , kad jie man padėtų, būtent dėl šitos savybės, kur parašiau. O ką reikia paskui daryti su tuo dienoraščiu? duoti psichologui skaityti, ar jį pacituoti? turbūt neišeitų, ens kai man yra gerai, tai net ir užsirašyti blogi dalykai vis tiek atrodo kaip melas, kaip nesąmonė.
[/quote]
kognityvinė terapija palanki tuo , kad nukreipta į klaidinančių ir destruktyvių mąstymo schemų išaiškinimą ir keitimą. manau, kad jūms ši terapija tiktų, kadangi jūsų postuose pastebiu kategoriškų teiginių, kurie ir rodo minėtų schemų buvimą - gal būt jos yra jūsų problema. jau vien tik teiginys, kad jūsų pačios išgyvenimai praėjus porai dienų atrodo melas yra destruktyvus.
bet tikrai nenorėčiau jūsų konsultuoti internetu. schmoll.gif negalima
Atsakyti