QUOTE(Karme @ 2008 04 18, 10:55)
jis yra partneris su aiškia profesine funkcija.
Tai viskas suprantama. Tik, matyt, yra tam tikra dalis žmonių, kuriems nepakanka žmogaus su vien profesine funkcija...Kitaip sakant, kurie negali toleruoti terapinio santykio vienpusiškumo...
QUOTE(Karme @ 2008 04 18, 10:55)
Psichoterapeutas neturi užteršti eterio savo problemomis, jis visas yra mūsų paslaugoms, tam laikui, už kurį mes mokame. Kaip jis gyvena paskui neturėtume rūpintis
O kas, jeigu nuoširdžiai rūpi? O kas, jeigu negali ateiti lyg pas robotą automatą - įmetei monetą, išsisakei visą šlamštą ir išėjai patenkintas
Jeigu kažkuo dalinuosi, man paprastai norisi ir priimti, jeigu gaunu - duoti, aš asmeniškai nuo tokio gryno komercinio santykio (atėjai, susimokėjai, pasinaudojai paslauga ir atia, nebeprisimeni daugiau, psichoterapeutas nebereikalingas) šiurpstu...
QUOTE(Karme @ 2008 04 18, 10:55)
ir blogas terapeutas, jei neparodo klientui, kad pastarasis darosi priklausomu, įsimylėjusiu.
Įdomu labai, kaip parodo? "Klausykite, jūs. Panašu, pradedate mane įsimylėti - nustokite, tuojau pat!"
Gal norėjote pasakyti, kad blogas tas terapeutas, kuris pasinaudoja kliento įsimylėjimu, prisirišimu?
QUOTE(Karme @ 2008 04 18, 10:55)
Etapas, kai klientas pradeda garsiai reikšti savo abejones dėl terapinio santykio yra psichoterapijos tarpinis pasiekimas, po jo galima tikėtis gero darbo
Aha, arba terapijos nutraukimo.