QUOTE(CESARIA @ 2008 04 08, 18:49)
O iš kokio tu miesto? Jeigu Kaune, galėčiau bandyt rekomenduoti... Nors... kas vienam gerai, kitam gali ir netikti 
As irgi kaunietie
Gal gali ka patart?
QUOTE(alfija @ 2008 04 08, 17:23)
Klientas-pacientas, jeigu kreipėsi į psichologą dėl nepagrįstų baimių, ir jo neukreipė pas psichiatrą, vargu ar bus sėkminga pagalba. Bet jei žmogus kreipėsi dėl bendravimo sunkumų, asmenybinių sutrikimų į psichiatrą ir pastarasis jo nenukreipė psichoterapinės pagalbos, irgi vargu ar tik medikamentinis gydymas bus sėkmingas.
Taip, suprantama. Parašiau pirmus į galvą atėjusius pavyzdžius. Bet tai (psichoterapeutas ar psichiatras gydo) esmės nekeičia, nes rezultatas - akivaizdus (objektyvus - gal tikrai netinkamas žodis). O kai tas rezultatas ne toks apčiuopiamas? Pagal ką tada vertinti terapijos sėkmę ar nesėkmę? Pasikliauti savo (kliento) intuicija ir tiek?
QUOTE(flight @ 2008 04 08, 20:10)
Taip, suprantama. Parašiau pirmus į galvą atėjusius pavyzdžius. Bet tai (psichoterapeutas ar psichiatras gydo) esmės nekeičia, nes rezultatas - akivaizdus (objektyvus - gal tikrai netinkamas žodis). O kai tas rezultatas ne toks apčiuopiamas? Pagal ką tada vertinti terapijos sėkmę ar nesėkmę? Pasikliauti savo (kliento) intuicija ir tiek?
ne tik psichiatrijoj, medicinoj apskritai vien tik teigiamo, teigiamai ap2iuopiamo rezultato nebūna. Tai labai subjektyvus mokslas. Ką čia dabar tokio pupuliaraus parašius. Na va- pašalino apendiksą, ar galima sakyti, kad žmogus tapo visiškai sveiku
, kas kompensuoja apendikso buvusias funkcijas, kas po to? Na nepasikartos, bet kad rando vietoj audiniai nesupiktybės- garantijos nėra. O jei žmogus nesilaikys dietos ir kitų būtinųjų reikalavimų galimas ir mirtinas atvejis.Taip ir psichiatrijoj- jei žmogus kažko nesilaiko, kažko neatsisako, kažko gydymo metu nesimokė, nekeitė- gygymo nepriėmė- neišvengiamai pasikartos ir būtinai aštresniu, sunkesniu atveju.
Mane nuo vaikystės kankina įvairiausios fobijos- bijau visko kas bent kiek kelia pavojų sveikatai ir gyvybei. Kartais tos būsenos susilpnėja, kartais paaštrėja. Po vieno nemalonaus įvykio nusprendžiau, kad užteks kęsti baisius panikos priepuolius ir kreipiausi į vietinį psichiatrą. Šis išrašė itin stiprių antidepresantų (nuo pusės tabletės miegodavau darbe prie stalo) ir konsultaciją pas psichologą.
Nuėjau kupina vilčių, kad išmoksiu kontroliuoti savo nerimą, valdyti save užėjus panikos priepuoliui. Deja, likau labai nusivylusi- du seansus buvo atlikinėjami asmenybės tyrimai. Trečiojo metu pasipapaskojau, kad linksmai praleidau savaitgalį, iš tos inercijos išdrįsau pasisupti supynėse ir po mišką vaikščiojau visomis įmanomomis priemonėmis nesidangstydama, kad neišlystų koks šuo. Taigi, mano psichologė nusprendė, kad mano būklė pagerėjo, patarė įsigyti nuosavą šuniuką ir pakvietė apsilankyti... po pusmečio. Taip buvau "išgydyta" nuo savo problemų.
Tiesa- šuniuką įsigijau, bet kai jis paūgėjo bijau ir jo...O ką sakyti apie žiurkėnus, peles, paukščius, katinus, kopėčias, palangos tiltą, vandenį, ledą, rūsio dangtį ir t.t....
Nuėjau kupina vilčių, kad išmoksiu kontroliuoti savo nerimą, valdyti save užėjus panikos priepuoliui. Deja, likau labai nusivylusi- du seansus buvo atlikinėjami asmenybės tyrimai. Trečiojo metu pasipapaskojau, kad linksmai praleidau savaitgalį, iš tos inercijos išdrįsau pasisupti supynėse ir po mišką vaikščiojau visomis įmanomomis priemonėmis nesidangstydama, kad neišlystų koks šuo. Taigi, mano psichologė nusprendė, kad mano būklė pagerėjo, patarė įsigyti nuosavą šuniuką ir pakvietė apsilankyti... po pusmečio. Taip buvau "išgydyta" nuo savo problemų.
Tiesa- šuniuką įsigijau, bet kai jis paūgėjo bijau ir jo...O ką sakyti apie žiurkėnus, peles, paukščius, katinus, kopėčias, palangos tiltą, vandenį, ledą, rūsio dangtį ir t.t....
QUOTE(CESARIA @ 2008 04 08, 17:49)
O iš kokio tu miesto? Jeigu Kaune, galėčiau bandyt rekomenduoti... Nors... kas vienam gerai, kitam gali ir netikti
man irgi reiktu rekomendaciju Kaune
QUOTE(Dominus @ 2008 04 17, 12:32)
Man šiek tiek yra keista - "Paklydėlė" kreipėsi į čia diskutuojančias kietas specialistes psichologes, tačiau ji jokios pagalbos negavo - specialistės buvo perdaug įsijautusios į savokas, teorijas ir pan.
Lygiai taip pat vyksta ir realiame gyvenime.
Lygiai taip pat vyksta ir realiame gyvenime.
galiu rekomenduoti. kitame Lietuvos pakraštyje. Alfija - taip pat.
beje, o gal gavo AŽ, ką gali žinoti?
Kaune "Neuromedoj" dirba neblogi specialistai. Man kažkada labai padėjo Deltuvienė. Tačiau reikia ir pačiai stengtis ir daug dirbt su savim, kas yra labai sunku.
Sveiki, esu iš Kauno. Lankiausi pas tris psichoterapeutus. Pas pirmą lyg ir mokiausi, bet būdavo ir grupinės bei individualios konsultacijos. Pas antrą ėjau prašyti pagalbos, kai užpuolė depresija. O trečioji tiesiog "pertrempė" mane pas save į grupę, kategoriškai uždraudusi vaikščioti kartu pas kitą specialistą. Kadangi kurį laiką ta grupė buvo nemokama tai ir nulėmė mano perėjimą pas ją.
Dėl pagalbos. Man skiriasi dvi situacijos: viena, kai yra aiški konkreti problema, kurią įmanoma apibrėžti ir kita, kai yra gilesnis psichinis negalavimas - nerimas, nuolatinis liūdesys, apatija (šituos simptomus aš žinau iš patirties). Pirmuoju atveju psichoterapija tikrai padeda. Padėjo ir man, kai susirgo dukra nepagydoma liga. Antru atveju reikia keisti save iš esmės. Todėl aš lankausi jau antri metai toje grupėje, daug skaitau, analizuoju. Nedrįsčiau tvirtinti, kad pasikeičiau, tačiau kartais save pamatau kitaip, pvz. kaip priežastį situacijoje, kur anksčiau save būčiau laikiusi auka.
Tiesa, geriausias ryšys buvo su antrąja psichoterapeute. Man labai tiko jos sąžiningumas, kažkoks padorumas ir toks profesionalus manęs priėmimas, palaikymas. Nors ir savo kitokią nuomonę ji išsakydavo tokią, kad aš išgirsdavau, suklusdavau. Aš jos truputuką ilgiuosi
Dėl pagalbos. Man skiriasi dvi situacijos: viena, kai yra aiški konkreti problema, kurią įmanoma apibrėžti ir kita, kai yra gilesnis psichinis negalavimas - nerimas, nuolatinis liūdesys, apatija (šituos simptomus aš žinau iš patirties). Pirmuoju atveju psichoterapija tikrai padeda. Padėjo ir man, kai susirgo dukra nepagydoma liga. Antru atveju reikia keisti save iš esmės. Todėl aš lankausi jau antri metai toje grupėje, daug skaitau, analizuoju. Nedrįsčiau tvirtinti, kad pasikeičiau, tačiau kartais save pamatau kitaip, pvz. kaip priežastį situacijoje, kur anksčiau save būčiau laikiusi auka.
Tiesa, geriausias ryšys buvo su antrąja psichoterapeute. Man labai tiko jos sąžiningumas, kažkoks padorumas ir toks profesionalus manęs priėmimas, palaikymas. Nors ir savo kitokią nuomonę ji išsakydavo tokią, kad aš išgirsdavau, suklusdavau. Aš jos truputuką ilgiuosi
QUOTE(Dominus @ 2008 04 17, 10:32)
Man šiek tiek yra keista - "Paklydėlė" kreipėsi į čia diskutuojančias kietas specialistes psichologes, tačiau ji jokios pagalbos negavo - specialistės buvo perdaug įsijautusios į savokas, teorijas ir pan.
Lygiai taip pat vyksta ir realiame gyvenime.
Lygiai taip pat vyksta ir realiame gyvenime.
o tai norėtum gal kad dar ir ataskaitą būtų pateikta apie konsultacijų rezultatus.
QUOTE(Karme @ 2008 04 17, 14:39)
Antru atveju reikia keisti save iš esmės.
Bet ar tai įmanoma?
Dėl psichoterapijos poveikio. Viena mano draugė, lankiusi psichoterapiją, o paskui ją nutraukusi, yra įsitikinusi, kad didžiausia problema yra netikrumas santykyje su psichoterapeutu (būtent todėl ji ir apsisprendė "nebesiterapinti"). Viskas yra netikra, viskas yra "tarsi". Psichoterapeutas - tarsi draugas, atsivėrimas jam - tarsi labai artimam žmogui, paliečiami labai svarbūs emociniai dalykai, bet dvasinio ryšio nėra. Nes tas santykis yra vienpusis, nes psichoterapeutas nėra draugas nei artimas žmogus, nes tai - jo darbas. O išties pagydyti, anot mano draugės, gali tik tas ryšys, kuriame yra dvasinė bendrystė. Ir kuriame abudu lygūs..
Aš tai šiuo metu psichoterapiją vertinu dėl galimybės konfidencialiai išsisakyti.
QUOTE(Mili @ 2008 04 17, 14:40)
o tai norėtum gal kad dar ir ataskaitą būtų pateikta apie konsultacijų rezultatus.
Norėčiau
