Mano vizitas pas psichologą

[quote=Mirga,2008 04 05, 08:32]
quote=alfija,2008 04 04, 19:56]
jei kalbam apie klinikinius psichologus- taip, jie ir diagnostinius tyrimus daro ir dar labai daug daro. Psichiatras be psichologo praktiškair nedirba.
Bet yra kategorija psichologų kurie grėsmę ( jei jau galima sakyt) kelia. Kalbu apie tuos asbas kurie besivaikydami daugiau užmokesčio nei savo paslaugos kokybės savo darbu tiesiog gausina eiles prie psichiatro kabinetų durų. Dažnai nebegali suspėti su visai s įmanomais psichologijos metodais . Psichologija, psichologo paslauga dažnai ribojasi Lietuvoje su tiesiog šarlatanizmu.
Gal aš čia ir labai jau riebiai, bet pavyzdžių deja- abstu kada tiesiai po psichologo įmantraus metodo tiesiog į stacionaro lovą.
[/quote]

Akademinis mano išsilavinimas būtent toks. Visokių psichologų pasitaiko, bet dėl šarlatanizmo nesutinku. Normali profesija, neblogai paruošia, ir kritiškai mąstyti ir išmanyti psichologinius dalykus (kiek, aišku, gali to kas nors išmokyti).
Bėda ta, kad psichologu (arba - rečiau - psichoterapeutu) pasivadinti gali kas netingi, kaip kokiu gyvenimo būdo vadybininku ar šiaip "geru žmogumi", tarsi tai nebūtų žinių ir įgūdžių reikalaujanti profesija.
Manau, čia ir pačių psichologų bėda, nes profesinės organizacijos (pvz., Lietuvos psichologų sąjunga) vis dar neturi "svorio" ir autoriteto. Todėl ir licencijų nėra (kurios būtinai turėtų būti), ir etiniai klausimai pakimba, ir psichologu bet koks šarlatanas gali pasivadinti...
Neramu ir dėl to, kad "psichologų" prikepa ir tokios mokymo įstaigos, kurios... geriau to nedarytų
Bėda - bet čia jau Sveikatos ministerijos vykdoma politika, - kad normaliai psichoterapeutų (ar su baziniu medicininiu, ar psichologiniu išsilavinimu) darbas, kvalifikaciniai reikalavimai nėra sutvarkyti.
Beje, stacionare pradirbau netrumpai, bet neteko susidurti su tuo, kad po psichologo taikytų metodų būtų apsirgę Tuo metu daug buvo psichozių "išjudintų" visokiausių ekstrasensų ir vis dar pasitaikydavo Tikėjimo žodžio, jehovistų "adeptų"...
[/quote]

o aš ir nesakau- susirgo. Aš sakau, kad liga paūmėjo, ir negali būti, kad su tokiais atvejais nesusidūrėte.Paryžkinau, kur prieštaraujate pati sau.
Dėl psichologų sąjungos pritariu. Ir dėl kito pritariu, bet čia jau valstybinė politika kurios mes nepakeisim, jeigu yra neįmanoma buvo nieko pakaisti dar ruošiant Psichikos priežiūros įstatymą, jei negalima niekaip pasiekti jo peržiūrėjimo, tai apie visa kita net kalbėti nebetenka.

Labadiena. Kreipiuosi i visas galincias man padeti... Man reikia gero psichologo arba psichiatro Kaune...Mane kamuoja nerimo, panikos priepuoliai, kuriu negaliu paaiskinti...Jau keli metai kenciu nuo klaustrofobijos (uzdaru patalpu baimes), bet tai man nesukele didesniu problemu gyvenime. Taciau pries mazdaug tris savaites pirma karta nepaaiskinamai pajutau didziule baime, ir dabar tai visad mano galvoj, jog bet kada galiu ja pajusti, ir jauciu, jog si baime eda mano gyvenima, nelieka nieko, tik baime, sukaustymas. Taip pat man vis rodos, kad truksta oro ir delto irgi panikuoju. Reiketu nuosirdaus specialisto, kuriam rupi pacientai, kuris neskuba pripyskint vaistais ir palikt likimo valiai. Gal turejot panasiu problemu ar kazka girdeje, gal galite patarti. Noretusi, kad gydytu, kaip savo asmenine problema, kaip dukra, nuosirdziai. Man 24m, esu netekejusi, neturiu vaiku, iki siol buvau tikrai laiminga ir besidziaugianti gyvenimu, esu sekmingai pabaigusi studijas ir tesianti podiplomines studijas, finansiniu sunkumu neturiu, taip pat mano tevai ir brolis labai saunus, bei turiu geru draugu. Tad tikrai nezinau kame yra problema ir reikia pagalbos, nesusitvarkau. Aciu.
P.S. apie sia mano problema zino tik tetis, kitiem bijau pasakyti ir apskritai baisu kalbet apie tai...pastaruoju metu pradejau verkti is bejegiskumo, nes labai pasiilgau seno gyvenimo, geros savijautos...

Sveika Paklydėle, manau čia esančios specialistės suteiks tau reikiamą pagalbą.
Aš neesu specialistas, bet man, perskaičius tavo laišką, pirma mintis buvo, kad tu esi pervargus, kad kažkokia veikla tave labai išsekino.

aciu uz uztarima, bet turejau omenyje ne tai. Dabar suprantu, kad mano pasisakyme uzkliuvo butent zodis ,,forma". Tureciau patikslinti - atsako i stresa budas. Siaip jau turejau omenyje, viena, man labai uzstrigusia fraze: ,,Moterys du kartus dazniau serga depresija, o vyru atsakas i stresa dazniau pasireiskia alkoholizmu ir kitokiomis priklausomybes ligomis arba agresija." Kitaip sakant - ta pati problema (daug streso), kitokie reagavimo budai (depresija arba priklausomybes).

kiekviena psichoterapija turi savo ,,matavimo" budus. Kaip pavyzdi galiu pateikti tyrima, kuri atliko i sprendima orientuotu trumpalaikiu terapiju konsultantai. Jie aplklause virs keliu simtu buvusiu pacientu (kurie sekmingai issprende savo problemas terapijos metu) po puses metu - pagrindiniai klausimai buvo, kaip terapijos metu igyti igudziai padeda spresti kitas problemas. Daugiau nei 70 procentu teige, kad problemos neatsinaujino, ir kad sekmingai naudoja tuos pacius metodus kitoms problemoms spresti.
Galbut tai galima pavadinti ilgalaike trumpalaikes terapijos sekme Bet siaip sis kriterijus man asmeniskai labai patinka - faktas, kad klientas ne tik susidorojo su problema, bet ir igijo igudziu spresti busimas problemas.

O jei tos pačios problemos atsinaujina, tai terapija laikoma neveiksminga? O jei klientas neišmoksta susidoroti su jomis, bet pakeičia požiūrį (...visai kaip vienam anekdote, kur žmogelis po terapijos ima didžiuotis, kad naktimis šlapinasi į lovą ..), tai kaip tada? Ar svarbiausia bet kokiu būdu palengvinti žmogaus būseną, pagerinti savijautą (subjektyviai), ar dar ir pasiekti tam tikrų rezultatų (objektyviai)?

o ar psichoterapijoje įmanomi objektyvūs rezultatai?

Na pvz., klientas kreipėsi dėl klaustrofobijos, po psichoterapijos visi klaustrofobijos požymiai išnyko. Arba, nustojo mikčioti. Arba, nebebijo vairuoti...

supratau, ko klausiate - tiesa sakant pati ir atsakete.
Vienas is pagrindiniu vertinimo kriteriju yra labai paprastas. Pirmuju konsultaciju metu, klientas turi issikelti tiksla - ko jis nori pasiekti terapijos metu. Jei pavyksta pasiekti tiksla - terapija gali buti laikoma sekminga. tiek subjektyviai tiek objektyviai
P.S. atsiprasau uz nelietuviska rasyma)

o jeigu tikslas iškeltas arba problema įvardinta netiksliai?
arba slegia platesnės, taRkime bendravimo problemos?

Klientas-pacientas, jeigu kreipėsi į psichologą dėl nepagrįstų baimių, ir jo neukreipė pas psichiatrą, vargu ar bus sėkminga pagalba. Bet jei žmogus kreipėsi dėl bendravimo sunkumų, asmenybinių sutrikimų į psichiatrą ir pastarasis jo nenukreipė psichoterapinės pagalbos, irgi vargu ar tik medikamentinis gydymas bus sėkmingas.
viskas yra labai susiję ir sakyti vienareikšmiai jog- subjektyvu, objektyvu neįmanoma.

Labadiena. Mano visos problemos irgi prasidejo nuo klaustrofobijos, kada pirma karta pajutau panika. Pastaruoju metu tai paumejo, pradejau jausti tokius simptomus troleibuse sausakimsame kai kamsciai ir letai vaziuoja, ko seniau nebuvo. O paskui pajutau panikos priepuoli ir nuo tada gana pastoviai kankina nerimas ir baime. Daznai jauciuosi gerai, tada galvoju, susitvarkysiu pati, kad tai nera rimta, bet kartais nuogastauju, kad tiktrai reikia specialisto, kad gali padeti...Gal galite man ka patarti? Man labai reiktu konkreciu duomenu kur galiu kreiptis...

O iš kokio tu miesto? Jeigu Kaune, galėčiau bandyt rekomenduoti... Nors... kas vienam gerai, kitam gali ir netikti