Oi mano stirtis visai kita, bet mėgstu paskaitinėt , na įmeskit nuorodą , kur parašyta, kad forma, kad kartu eina tai sutinku, bet neradau, kad forma.
QUOTE(Vynė @ 2008 04 03, 15:06)
Oi mano stirtis visai kita, bet mėgstu paskaitinėt , na įmeskit nuorodą , kur parašyta, kad forma, kad kartu eina tai sutinku, bet neradau, kad forma.
regis nėra elektroninio varianto. vienas iš šaltiniu David Mayers ,,Psichologija". Praktiškai visų psichologų pradinis vadovėlis.
QUOTE(Mili @ 2008 04 03, 16:10)
regis nėra elektroninio varianto. vienas iš šaltiniu David Mayers ,,Psichologija". Praktiškai visų psichologų pradinis vadovėlis.
Tikrai nesiruošiu ginčytis su tavim, gal tu ir geriau žinai. Bet aš internete neradau , kad alkoholizmas,viena iš formų. Aš skaičiau, kad tik kai žmonės jau serga depresija, tai gali pradėti vartoti alkoholį, kad jis gali eiti kartu su depresija, kad žmogus sergantis depresija gali pradėti išgerdinėti, bet kad tai forma depresijos tai neradau. Ir kad būtinai sergant depresija yra geriama irgi neradau. Todėl ir maniu kad depresija ir alkoholizmas šiaip savaime skirtingi dalykai.
Vienu žodžiu tikiu , kad tu būsi gera psichologė.
QUOTE(Mili @ 2008 04 03, 15:26)
leiskite jums pranešti, kad alkoholizmas yra viena iš depresijos formų. Tai itin sunki liga.
alkoholizmas yra viena iš priklausmybės ligų, tokios kaip depresijos formos
nėra. Tai kad alkoholizmą gali lydėti ir depresija nieko nereiškia. Sakykim cholecistitą dažnai lydi viruriavimas, bet tai dar nereiškia kad jis ir yra tokia dizinterijos forma. Studijavimas nuo išsilavinimo beje irgi skiriasi 
.QUOTE(alfija @ 2008 04 03, 17:02)
alkoholizmas yra viena iš priklausmybės ligų, tokios kaip depresijos formos nėra. Tai kad alkoholizmą gali lydėti ir depresija nieko nereiškia. Sakykim cholecistitą dažnai lydi viruriavimas, bet tai dar nereiškia kad jis ir yra tokia dizinterijos forma. Studijavimas nuo išsilavinimo beje irgi skiriasi .
nėra. Tai kad alkoholizmą gali lydėti ir depresija nieko nereiškia. Sakykim cholecistitą dažnai lydi viruriavimas, bet tai dar nereiškia kad jis ir yra tokia dizinterijos forma. Studijavimas nuo išsilavinimo beje irgi skiriasi .Labai dažnai alkoholizmas yra pasekmė to, kad vartodamas alkoholį žmogus siekia "spręsti" emocines problemas. Vietoj to, kad kreiptųsi psichologinės ar, sakykim taip, psichofarmakologinės pagalbos. Todėl labai dažnai taip vadinama premorbidinė (iki susirgimo) asmenybė būna linkusi į tam tikrą afekto nestabilumą. Aišku, kad prie F3X.XX tokios formos nerasime.
Papildyta:
QUOTE(Vynė @ 2008 04 03, 12:48)
Tai galvoji kad toks apsilankęs pas psichologą praregės ir pakels savo intelekto, kultūros ar supratimo lygį, tokiam į kokią mokyklą, universitetą reikia stoti, o ne pas pasichologą eiti, nors kita vertus mokslas proto neduoda tik žinių, jei nebus proto ir ir įgytos žinios nebus naudojamos efektyviai.
Jūsų skepsis visai suprantamas.
Bet yra tokių dalykų, kurie nėra sunki liga, bet negali būti paties žmogaus objektyviai įvertinti ir keičiami - žmogui reikia veidrodžio, atspindžio iš šalies. Tai gali būti ir kas nors kitas, nebūtinai psichologas.
[quote=Mirga,2008 04 03, 21:45]
Labai dažnai alkoholizmas yra pasekmė to, kad vartodamas alkoholį žmogus siekia "spręsti" emocines problemas. Vietoj to, kad kreiptųsi psichologinės ar, sakykim taip, psichofarmakologinės pagalbos. Todėl labai dažnai taip vadinama premorbidinė (iki susirgimo) asmenybė būna linkusi į tam tikrą afekto nestabilumą. Aišku, kad prie F3X.XX tokios formos nerasime.
Teisingai, nerasime, nes emocinės problemos dažniausia nėra taip vadinama didžioji depresija. Noras patirti malonumą, yra didesnis už "išgyvenimo" emocijų užgėrimą. Žodžiu šiaip ar taip, alkoholizmas yra atskira liga.
Labai dažnai alkoholizmas yra pasekmė to, kad vartodamas alkoholį žmogus siekia "spręsti" emocines problemas. Vietoj to, kad kreiptųsi psichologinės ar, sakykim taip, psichofarmakologinės pagalbos. Todėl labai dažnai taip vadinama premorbidinė (iki susirgimo) asmenybė būna linkusi į tam tikrą afekto nestabilumą. Aišku, kad prie F3X.XX tokios formos nerasime.
Teisingai, nerasime, nes emocinės problemos dažniausia nėra taip vadinama didžioji depresija. Noras patirti malonumą, yra didesnis už "išgyvenimo" emocijų užgėrimą. Žodžiu šiaip ar taip, alkoholizmas yra atskira liga.
QUOTE(alfija @ 2008 04 04, 11:24)
Žodžiu šiaip ar taip, alkoholizmas yra atskira liga.
Tai va savo ribotomis žinomis ir aš taip galvoju, tiksliau maniau,skaičiau, bet gal klystu, nes nestudijavau septynis metus psichologijos.
QUOTE(Vynė @ 2008 04 04, 14:04)
Tai va savo ribotomis žinomis ir aš taip galvoju, tiksliau maniau,skaičiau, bet gal klystu, nes nestudijavau septynis metus psichologijos.
Mili dažnai remiasi JAV patirtimi, tai gal dėl to ir klysta, nes ligų klasifikacija JAV ir EU skiriasi. Ir šiaip jau diagnozuoja ne psichologai, tai yra kiek sudėtingesnis procesas.
QUOTE(alfija @ 2008 04 04, 14:17)
Mili dažnai remiasi JAV patirtimi, tai gal dėl to ir klysta, nes ligų klasifikacija JAV ir EU skiriasi. Ir šiaip jau diagnozuoja ne psichologai, tai yra kiek sudėtingesnis procesas.
DSM-uose irgi nėra tokios diagnozės. Bet sakyčiau, čia Mili ne apie diagnozes, diagnozavimą kalbėjo - o apie sutrikimus, gal labiau fenomenologine prasme. Visos klasifikacinės sistemos turi trūkumų, nes žmogaus psichikos ypatumus (sutrikimus) labai nelengva suskirstyti į tikslias kategorijas.
Be abejo, alkoholizmas klasifikuojamas prie priklausomybių. Bet jei gydytojas gydys neatsižvelgdamas, koks yra nuotaikos fonas, pasekmės gali būti labai liūdnos. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali maskuoti žymius nuotaikos sutrikimus.
Nemanau, kad psichologai "kelia grėsmę" atimti diagnozavimo prerogatyvą iš gydytojų. Bet suprasti, koks yra vienoks ar kitoks sutrikimas bando ir tie, ir tie.
Diagnostinius tyrimus atlieka psichologai. Tai yra viena iš jų funkcijų. Be abejo, diagnozę nustato (be viso kito atsižvelgdamas ir į psichologo tyrimo rezultatus) gydantis gydytojas.
Bet mes čia labai nutolome, tema kaip ir ne apie tai.
QUOTE(Mirga @ 2008 04 04, 18:37)
DSM-uose irgi nėra tokios diagnozės. Bet sakyčiau, čia Mili ne apie diagnozes, diagnozavimą kalbėjo - o apie sutrikimus, gal labiau fenomenologine prasme. Visos klasifikacinės sistemos turi trūkumų, nes žmogaus psichikos ypatumus (sutrikimus) labai nelengva suskirstyti į tikslias kategorijas.
Be abejo, alkoholizmas klasifikuojamas prie priklausomybių. Bet jei gydytojas gydys neatsižvelgdamas, koks yra nuotaikos fonas, pasekmės gali būti labai liūdnos. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali maskuoti žymius nuotaikos sutrikimus.
Nemanau, kad psichologai "kelia grėsmę" atimti diagnozavimo prerogatyvą iš gydytojų. Bet suprasti, koks yra vienoks ar kitoks sutrikimas bando ir tie, ir tie.
Diagnostinius tyrimus atlieka psichologai. Tai yra viena iš jų funkcijų. Be abejo, diagnozę nustato (be viso kito atsižvelgdamas ir į psichologo tyrimo rezultatus) gydantis gydytojas.
Bet mes čia labai nutolome, tema kaip ir ne apie tai.
Be abejo, alkoholizmas klasifikuojamas prie priklausomybių. Bet jei gydytojas gydys neatsižvelgdamas, koks yra nuotaikos fonas, pasekmės gali būti labai liūdnos. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali maskuoti žymius nuotaikos sutrikimus.
Nemanau, kad psichologai "kelia grėsmę" atimti diagnozavimo prerogatyvą iš gydytojų. Bet suprasti, koks yra vienoks ar kitoks sutrikimas bando ir tie, ir tie.
Diagnostinius tyrimus atlieka psichologai. Tai yra viena iš jų funkcijų. Be abejo, diagnozę nustato (be viso kito atsižvelgdamas ir į psichologo tyrimo rezultatus) gydantis gydytojas.
Bet mes čia labai nutolome, tema kaip ir ne apie tai.
jei kalbam apie klinikinius psichologus- taip, jie ir diagnostinius tyrimus daro ir dar labai daug daro. Psichiatras be psichologo praktiškair nedirba.
Bet yra kategorija psichologų kurie grėsmę ( jei jau galima sakyt) kelia. Kalbu apie tuos asbas kurie besivaikydami daugiau užmokesčio nei savo paslaugos kokybės savo darbu tiesiog gausina eiles prie psichiatro kabinetų durų. Dažnai nebegali suspėti su visai s įmanomais psichologijos metodais
. Psichologija, psichologo paslauga dažnai ribojasi Lietuvoje su tiesiog šarlatanizmu. Gal aš čia ir labai jau riebiai, bet pavyzdžių deja- abstu kada tiesiai po psichologo įmantraus metodo tiesiog į stacionaro lovą.
quote=alfija,2008 04 04, 19:56]
jei kalbam apie klinikinius psichologus- taip, jie ir diagnostinius tyrimus daro ir dar labai daug daro. Psichiatras be psichologo praktiškair nedirba.
Bet yra kategorija psichologų kurie grėsmę ( jei jau galima sakyt) kelia. Kalbu apie tuos asbas kurie besivaikydami daugiau užmokesčio nei savo paslaugos kokybės savo darbu tiesiog gausina eiles prie psichiatro kabinetų durų. Dažnai nebegali suspėti su visai s įmanomais psichologijos metodais . Psichologija, psichologo paslauga dažnai ribojasi Lietuvoje su tiesiog šarlatanizmu.
Gal aš čia ir labai jau riebiai, bet pavyzdžių deja- abstu kada tiesiai po psichologo įmantraus metodo tiesiog į stacionaro lovą.
[/quote]
Akademinis mano išsilavinimas būtent toks. Visokių psichologų pasitaiko, bet dėl šarlatanizmo nesutinku. Normali profesija, neblogai paruošia, ir kritiškai mąstyti ir išmanyti psichologinius dalykus (kiek, aišku, gali to kas nors išmokyti).
Bėda ta, kad psichologu (arba - rečiau - psichoterapeutu) pasivadinti gali kas netingi, kaip kokiu gyvenimo būdo vadybininku ar šiaip "geru žmogumi", tarsi tai nebūtų žinių ir įgūdžių reikalaujanti profesija.
Manau, čia ir pačių psichologų bėda, nes profesinės organizacijos (pvz., Lietuvos psichologų sąjunga) vis dar neturi "svorio" ir autoriteto. Todėl ir licencijų nėra (kurios būtinai turėtų būti), ir etiniai klausimai pakimba, ir psichologu bet koks šarlatanas gali pasivadinti...
Neramu ir dėl to, kad "psichologų" prikepa ir tokios mokymo įstaigos, kurios... geriau to nedarytų
Bėda - bet čia jau Sveikatos ministerijos vykdoma politika, - kad normaliai psichoterapeutų (ar su baziniu medicininiu, ar psichologiniu išsilavinimu) darbas, kvalifikaciniai reikalavimai nėra sutvarkyti.
Beje, stacionare pradirbau netrumpai, bet neteko susidurti su tuo, kad po psichologo taikytų metodų būtų apsirgę
Tuo metu daug buvo psichozių "išjudintų" visokiausių ekstrasensų ir vis dar pasitaikydavo Tikėjimo žodžio, jehovistų "adeptų"...
jei kalbam apie klinikinius psichologus- taip, jie ir diagnostinius tyrimus daro ir dar labai daug daro. Psichiatras be psichologo praktiškair nedirba.
Bet yra kategorija psichologų kurie grėsmę ( jei jau galima sakyt) kelia. Kalbu apie tuos asbas kurie besivaikydami daugiau užmokesčio nei savo paslaugos kokybės savo darbu tiesiog gausina eiles prie psichiatro kabinetų durų. Dažnai nebegali suspėti su visai s įmanomais psichologijos metodais
. Psichologija, psichologo paslauga dažnai ribojasi Lietuvoje su tiesiog šarlatanizmu. Gal aš čia ir labai jau riebiai, bet pavyzdžių deja- abstu kada tiesiai po psichologo įmantraus metodo tiesiog į stacionaro lovą.
[/quote]
Akademinis mano išsilavinimas būtent toks. Visokių psichologų pasitaiko, bet dėl šarlatanizmo nesutinku. Normali profesija, neblogai paruošia, ir kritiškai mąstyti ir išmanyti psichologinius dalykus (kiek, aišku, gali to kas nors išmokyti).
Bėda ta, kad psichologu (arba - rečiau - psichoterapeutu) pasivadinti gali kas netingi, kaip kokiu gyvenimo būdo vadybininku ar šiaip "geru žmogumi", tarsi tai nebūtų žinių ir įgūdžių reikalaujanti profesija.
Manau, čia ir pačių psichologų bėda, nes profesinės organizacijos (pvz., Lietuvos psichologų sąjunga) vis dar neturi "svorio" ir autoriteto. Todėl ir licencijų nėra (kurios būtinai turėtų būti), ir etiniai klausimai pakimba, ir psichologu bet koks šarlatanas gali pasivadinti...
Neramu ir dėl to, kad "psichologų" prikepa ir tokios mokymo įstaigos, kurios... geriau to nedarytų
Bėda - bet čia jau Sveikatos ministerijos vykdoma politika, - kad normaliai psichoterapeutų (ar su baziniu medicininiu, ar psichologiniu išsilavinimu) darbas, kvalifikaciniai reikalavimai nėra sutvarkyti.
Beje, stacionare pradirbau netrumpai, bet neteko susidurti su tuo, kad po psichologo taikytų metodų būtų apsirgę
Tuo metu daug buvo psichozių "išjudintų" visokiausių ekstrasensų ir vis dar pasitaikydavo Tikėjimo žodžio, jehovistų "adeptų"...
