Mano vizitas pas psichologą

Na, taip, žinau. Kolegos šveicarai ir ypač amerikiečiai nesiskundžia. Bet jei svajoji uždirbti vieną kitą milijoną, geriau imtis mažmeninės prekybos

Finansiškai sėkminga ši profesija šalyse, kuriose gana nemažai žmonių, turinčių pinigų daugiau, nei reikia susimokėti už būtiniausius dalykus.

ech, kalbant apie juokus, tai psichologo darbą gerai apibūdina toks anekdotas:

,,kiek psichologų reikia, kad pakeisti elektros lemputę?
Užtenka vieno, bet lemputė pati turi norėti keistis"

Nelaukiu, nes jūs nenorit. O kai žmogus ko nors nenori, jis neikad neatsakys... (nors kalbės gal ir daug...) Kodėl nenorit, ne mano problema, man nesvarbu, nes jei aš klausiu, visad sulaukiu atsakymo, o klausti tam, kad neišgirstum...na taip irgi galima, bet kam?...
Nesvarbu, man neįdomu taip bendrauti, tai aklavietė, nes tokiam dialoge nesužinoma nieko naujo, tai mėtymasis frazėm, o aš nenoriu.
Apie mano išsilavinimą jūs irgi nelabai žinot, juk taip? (ir ezoterinius briedus jus man pripaišot jau kelintą mėnesį, bet jum taip matosi (įdomu, jei rašyčiau vyrų temoj, atrodyčiau jums vyru? ), galiu net užsidėt ragus, kažin, ar pasimatys jums kitaip ).
Žinot tokį dalyką kaip formulė? Yra abstarktus išradimas - formulė, o jau fizikoj ji, matematikoj, biologijoj, su cheminiais elementais, ar sinusais ir cosinusais, tai turinys, užpildas, bet skeletas yra formulė...galėčiau jums paaiškinti, ką turėjau omeny sakydama savo mintį, bet jums... manau, jums neįdomu, o man nėra jokio reikalo jums kažką įrodyt. Norėjau , tiesa įrodyt, kad aš ne kupranugaris, dar norėjau parodyt, koks esu žmogus, bet negaliu net įrodyt, kad neesu kupranugaris, ką jau ten toliau.
Aš ne idiotė, ir suprantu, kad kai yra žaizda, reikia binto, o ne meditacijos, bet norėjau pasakyti, kad yra principas, o jau ant jo daug kabinasi visi kiti dalykai, tai yra filosofija, apie jokias ezoterikas šioj vietoj man neįdomu kalbėti (nors kuo toliau stebiu ir mokausi, tuo labiau suvokiu, kad visas pasaulis kalba apie tą patį, tik vieni per skaičius, kiti per maldą, o dar kiti, per spoprtą gal), bet...ir apie filosofiją ne vieta).
Tiek.
Papildyta:

O aš girdėjau dar vieną nejuokingą iš gyvo psichologo lūpų "kaip reikia auklėti vaiką, kad jam nereikėtų užaugus psichologo pagalbos? Auklėkit kaip norit, jam vis tiek jo prireiks"...
Papildyta:

Atleiskit, nepažįstu jūsų (juoba jūsų problemos), tad negaliu ir rekomenduot literatūros tokiu abstrakčiu klausimu kaip savęs ieškojimas, pasiūliau literatūrą vienu konkrečiu kl "koučingas" (dar kartą pasikartosiu, ale nu bet ką darysi ) (va dėl vaikų auklėjimo tai užversčiau literatūra )
Ir jums labai patarčiau pabūti su savim, kartais taip reikia laiko, tuomet ateina nors koks siūlas už ko užsikabinti, kartais tai būna išvyka, kartais naujas darbas, kartais, naujo rūbo užtenka
Pati tikrai esu sutikus gyvenime keletą nuostabių psichologų, žinot, kartais tereikia su kuo nors pasikalbėti, kad pats garsiai iš savo lūpų išgirstum atsakymą, kurį žinojai
Pasiklausinėkit, pasiskaitinėkit, gal rasis koks protingas šios srities žinovas. Aš pažįstu kelis žmones iš IPI (individualiosios psichologijos instituto) (bet gal čia jau reklama? . bandykit, va net čia, Mirga nuostabiai rašo, paklauskit jos, tuo ir nuostabus forumas, kad gali imti ir paklaust (rodos juk ir Mili rašė, kad yra šios profesijos atstovė, paklauskit per až, tik drąsiau , tikiu, kad patarimui ir laiko ir noro visad atsiras daug kam )
Papildyta:

Micietta, kad tai ne norako pasakymas, tai Biblijoj parašyta....
o kaip jau kitaip, negu save patį?...Ui..nežinau, kam aš tai rašau vis...
ta meilė, vadinama besąlyginė meilė, apie ją jums literatūros gali pasiūlyti šios (temos) profesijos atstovai, gali kunigai, bet man tai kol kas įdomiausia (nes prasmingiausia...)
Temą, ko gero, nukreipiau nuo temos, ten, kur įdomu man, tad baigsiu OT.

ryškiai psichoanalizės atstovas noras gal turėjo omeny, kad ne viskas nuo auklėjimo priklauso

vėl dailus meilus aiškinimas... apie nieką. (ir netingėk tu man ) prirašymas kažko kažkam.. aiškinimas kokios yra mano problemos... toks įspūdis kad tuoj turėčiau kelnaites viešai mautis... gerai kad ginekologinių apžiūrų viešai neatlikinėjat...

filosofija apie vieną gražią frazę? ar formulė? o kokia matematikos atšaka apskaičiuoja, kad reikia visus labai mylėti? ir kodėl ją taip primygtinai siūlot?

Kokia jus naivi , aš save labai myliu, ir jei man kas svarbu, visad randu laiko sau (aš rašau ne kažkam kažką (jūsų man nėra norit įrodysiu, pagal kokią kryptį ? ), aš rašau ne jums, o sau (jūs darot tą patį, bet taip negalvojat, na...bet geras psichologas manau priverstų jus suabejoti tuo, ar visad kalbėdamas su kitu žmogumi, nevedat vidinio dialogo su savim), ale bet...
Karusia, ką siūlot jūs, ne ką neigiat mano postuose (jūs parazituojat ), o ką siūlot konkrečiai - 3 pvz tezes? (įrodymai galimi)
Aš jums dabar rašysiu tik vieną frazę (iš "meilės budelio") "mano batai neesu aš" (o jums vis taip atrodo ir atrodo iki )

prirašymas, - gal netikslus žodis, tikslesnis - priskyrimas.

Ką siūlau - jeigu reikia - gilią psichoterapiją vietoj vienos kvailos frazės
Papildyta:
beje, nuo kurių laikų epitetai asmenybei laikome argumentais?

Jūs bandėt ir jums padėjo?
Puiku, aš pabandžiau ir man padėjo viena kvaila frazė.
Kodėl jūsų kelias "geras", o mano "blogas"?
Kodėl jūs vis neigiat mano, ar aš jums jį siūlau, ar mano kelias (kurio nežinot...) jums pakenkė?
Ar aš neigiu gilios geros psichoanalizės poveikį ir poreikį????
Galiu paminėti dar kelis nikus sm;e, kuriems viena kvaila frazė labai padėjo.
Kol kas pažįstu vieną, kuriam psichoanalizė kol kas dar nė per žingsnį...
Aš nuėjau ilgą kelią (pradėjau nuo R. Campbelo "kaip mylėti savo vaiką", rekomenduotos psichologės ir kai ką sužinojau, tuo noriu pasidalinti, o jūs vis mane neigiat, ar aš neigiu jūsų?, sakyčiau, tai jau nebegražu.)
P.S. Žinot, jei aš nueičiau pas draugą ir jis man pasakytų siūlau tau gilią gerą psichoanalizę....tai ne pasiūlymas, tai pasakymas, kad eik, gal kitas tau ką nors pasakys, o aš noriu išgirsti, ką jūs išmokot, kaip jums padėjo, ko jūsų asmeninė gyvenimiška patirtis moko? (t.y. ne ką neigiat, o ką teigiat?)

ko tu čia putojiesi, moteriške? užmušk nesuprantu. taip, sutinku kad pradžia buvo ezoterikoje susikibimo. dabar vėl čia - pati akcentavai vieną "universalią" frazę. o dabar ko? Tema - "Vizitai pas psichologą". kuo čia dėta šitoji frazė?
lkol kas girdžiu "aš noriu išgirsti jūsų patirtį" - "man ji neįdomi"

Jūs neklausiat, bet aš atsakysiu, kad iš savo asmeninės patirties siūlau kartais mažiau veikti (ypač desperatiškai (tinka ir man šiuo metu ), o daugiau galvoti ką, kaip ir kodėl darom.
Žinot, žmonėms dažnai atrodo, kad jei jie eis, jie kur nors nueis, o vat jei sėdės ir galvos tai š... bus. o vat aš siūlau, remiuosi tik savo asmenine patirtim, neuniversalia, bet labai jau daug kam padėjusia, niekur neeiti, o pamąstyti, iš išorės žiūrint - pasėdėti. taip lengva atsiradus sunkumams imti ir kažko imtis, daryti, vaiką į kampą, pati į sportą ir .t.t (taip irgi daroma ir tai normalu, nes vienas kitam neprieštarauja!!!) ir visai kone neįmanoma atsisėt ir pagalvot, ir va kai aš tai padariau vieną kartą (mane įkvėpė mano jau paminėta knyga), pradėjau galvoti, ką galvoju, jaučiu ir pan,. mano vaikas pribėgo ir mane pabučiavo, tuo metu sėdėjau užsimerkus ir "nieko nedariau". tai patyriau, tai man padėjo, rašau tik todėl, nes žinau, kiek laiko sugaišau, kol tai suvokiau, kad kartais darai nieko "nedarydamas" (tik galvodamas...), gal kam padės (man rašė sm'e, kad padėjo...), aš dalinuosi (nieko primygtinai nesiūlau).
Platonas nei sėjo nei akėjo...(kas norės, tas supras...)
Skaitėt stebuklines pasakas, ar skaitėt apie Ivaną durnių, o apie trečią brolį kvailį (kuriems visada sekdavosi kažkodėl ir ...kurie "nieko nedarė"?) man įdomu apie tai diskutuoti, bet nežinau, ar jūs norit.
Ir vėl aš ne į temą
Papildyta:

Aš putojuos? , Kaip visad gera apkaltint kitą...
aš geriu kavą, vaikai žiūri filmukus... jūs atsakot, aš atsakau, negi diskutuočiau pati su savim?... (beje, drįsiu priminti, kad jūs atsakėt į mano žinutė Flight, o ne aš ).
Ir niekur aš su jumis nesusikabinau, aš rašau tai, kas man įdomu, o jei jūs kimbat...
Taip, aš parašiau vieną frazę (kuria branginu ir vertinu ir apmąstau), bet užkliuvo juk ji jums (kaip neigtina, nes kvaila...)! (žr kelis psl...būkit teisinga...aš jau seniausiai palikėjau jums gražių švenčių ) ir...man rodos taip žmogiška - noras "apgint" sau svarbią, prasmingą, "išnešiotą" mintį? Aš tikrai per dažnai dalinuosi sau per daug brangiais dalykais ir taip užsispyrusiai jas teigiu (negimkit po avino ženklu )
Pridursiu, kad savo postus rašau šioj temoj, nes išsakau, kokią įtaką man turėjo vizitas pas psichologą, psichologo rekomenduota knyga ir t.t. (esu dėkinga, nes labai padėjo), juk tokia tema?....

Tai ką girdim dažnai būna visai ne tai, ką mums sako...

Priminei studijų metus - buvome išleidę kelias "Psichologų Tiesas", buvo ir šitas anekdotas ir apie du psichoterapeutus, kurių vienam pargriuvus, kitas supratingai paklausė "Gal norėtum apie tai pasikalbėti?"