norako, kaip ten su tais knygu ir filmo pavadinimais? as labai noreciau. nes vis dar ieskau saves........
QUOTE(flight @ 2008 03 20, 20:53)
sakytau ilgas ir sunkus procesas... su besiliejančiomis ašaromis, atsisakančiomis eiti kojomis, atradimo džiaugsmu ir ilgalaikėmis išvadomis ir rimta kaita. Kai atmetamos senos nuostatos, reakcijos ir išsivaduojama iš kažkokio seno kiauto. Nepoetė esu
, lengviau būtų terminus susakyti 
ir asmeninius lūkesčius.
o man kazkodel to pjuvio nebuvo 
kaip jau anksciau sakiau, kaita atsirado pries pjuvi.
kaip jau anksciau sakiau, kaita atsirado pries pjuvi.
QUOTE(micietta @ 2008 03 20, 19:24)
o man kazkodel to pjuvio nebuvo kaip jau anksciau sakiau, kaita atsirado pries pjuvi.
kaip jau anksciau sakiau, kaita atsirado pries pjuvi.Jūs minėjote, kad lankėtės pas kognityvinės - biheivioristinės psichoterapijos specialistą - tokių (metaforinių) pjūvių toje terapijoje nedaroma. Iš esmės toje kryptyje susitelkiama į labai konkrečią problemą ir, stengiantis koreguoti mąstymo (net labai konkrečiai - minčių formulavimo) ir elgesio būdus.
QUOTE(Mirga @ 2008 03 20, 20:37)
Jūs minėjote, kad lankėtės pas kognityvinės - biheivioristinės psichoterapijos specialistą - tokių (metaforinių) pjūvių toje terapijoje nedaroma. Iš esmės toje kryptyje susitelkiama į labai konkrečią problemą ir, stengiantis koreguoti mąstymo (net labai konkrečiai - minčių formulavimo) ir elgesio būdus.
buvo susitelkta i problema, bet nebuvo galima apeiti situaciju kurios skatina problema. Ir problema atsirado ne per diena, o per daugeli metu, tai ir ta reikejo atsiminti. Man nebuvo nei skaudu, nei ka. O problemos sprendima netiketai radau pati.
Koreguoti mastymo , o ypac elgesio budus - labai sudetinga, matyt su manim tai buvo neimanoma.
Ar norit po tokių įtemptų ir rimtų diskusijų 
kiek atsipalaiduoti?
Štai ką viename vokiškame psichotinklapyje radau apie požiūrių skirtumus ar darbo metodus
Praeivis klausia: "Kaip nueiti iki traukinių stoties"?
Pedagogas: be abejo, aš žinau, kur yra stotis. Bet manau, kad tau bus naudingiau, jei pats ją surasi.
Socialinis pedagogas: aš irgi nežinau, bet tai yra nuostabu, kad mes abu apie tai galime atvirai pasikalbėti.
Socialinis darbuotojas: neturiu jokio supratimo, bet tuojau tave ten nuvešiu.
Psichoterapeutas: jūs nežinote, kur yra stotis ir tai jus ne tik liūdina, bet ir gerokai piktina.
Psichoanalitikas: jūs turite omenyje tą tamsią olą, į kurią pirmyn atgal važinėja kažkas ilgo?
Psichologas: jūs norite išvykti?
Kognityvinės terapijos specialistas: pirmiausia pakelkite dešinę koją ir ištieskite ją į priekį. Dabar nuleiskite. Labai gerai. Super !
Šeimos terapeutas: ką, jūsų manymu, galvoja jūsų sesuo ir ką jaučia jūsų tėvai, girdėdami, kad jūs norite į stotį?
Psichodramos terapeutas: Į stotį. Puiku. Mes tai suvaidinsime. Duokite man savo skrybėlę, aš jums - savo švarką ir mes...
Hipnozės specialistas: užmerkite akis. Paklauskite savo pasąmonės, ar ji nori jums padėti šiose paieškose.
NLP terapeutas: įsivaizduok, kad jau esi stotyje - kokius žingsnius žengei prieš tai?
Ezoterikas: jei tu turi ten būti, tai atrasi ir kelią.
Neurologas: taigi, jūs praradote orientaciją. Ar dažnai tai jums nutinka?
Psichiatras: stotis? Kelionė traukiniu? Kuria klase?
Kaučeris: jei aš jums sukramtysiu sprendimą, jūsų problema išsispręs tik laikinai.
Kunigas: šventasis Antanai, teisusis žmogau, pagelbėk jam rasti stotį. Amen!"
kiek atsipalaiduoti? Štai ką viename vokiškame psichotinklapyje radau apie požiūrių skirtumus ar darbo metodus
Praeivis klausia: "Kaip nueiti iki traukinių stoties"?
Pedagogas: be abejo, aš žinau, kur yra stotis. Bet manau, kad tau bus naudingiau, jei pats ją surasi.
Socialinis pedagogas: aš irgi nežinau, bet tai yra nuostabu, kad mes abu apie tai galime atvirai pasikalbėti.
Socialinis darbuotojas: neturiu jokio supratimo, bet tuojau tave ten nuvešiu.
Psichoterapeutas: jūs nežinote, kur yra stotis ir tai jus ne tik liūdina, bet ir gerokai piktina.
Psichoanalitikas: jūs turite omenyje tą tamsią olą, į kurią pirmyn atgal važinėja kažkas ilgo?
Psichologas: jūs norite išvykti?
Kognityvinės terapijos specialistas: pirmiausia pakelkite dešinę koją ir ištieskite ją į priekį. Dabar nuleiskite. Labai gerai. Super !
Šeimos terapeutas: ką, jūsų manymu, galvoja jūsų sesuo ir ką jaučia jūsų tėvai, girdėdami, kad jūs norite į stotį?
Psichodramos terapeutas: Į stotį. Puiku. Mes tai suvaidinsime. Duokite man savo skrybėlę, aš jums - savo švarką ir mes...
Hipnozės specialistas: užmerkite akis. Paklauskite savo pasąmonės, ar ji nori jums padėti šiose paieškose.
NLP terapeutas: įsivaizduok, kad jau esi stotyje - kokius žingsnius žengei prieš tai?
Ezoterikas: jei tu turi ten būti, tai atrasi ir kelią.
Neurologas: taigi, jūs praradote orientaciją. Ar dažnai tai jums nutinka?
Psichiatras: stotis? Kelionė traukiniu? Kuria klase?
Kaučeris: jei aš jums sukramtysiu sprendimą, jūsų problema išsispręs tik laikinai.
Kunigas: šventasis Antanai, teisusis žmogau, pagelbėk jam rasti stotį. Amen!"
Be komentaru
QUOTE(micietta @ 2008 03 20, 22:01)
buvo susitelkta i problema, bet nebuvo galima apeiti situaciju kurios skatina problema. Ir problema atsirado ne per diena, o per daugeli metu, tai ir ta reikejo atsiminti. Man nebuvo nei skaudu, nei ka. O problemos sprendima netiketai radau pati.
Koreguoti mastymo , o ypac elgesio budus - labai sudetinga, matyt su manim tai buvo neimanoma.
Koreguoti mastymo , o ypac elgesio budus - labai sudetinga, matyt su manim tai buvo neimanoma.
Įmanoma tiek, kiek leidžiu (sau). Elgesį koreguoti iš tiesų nėra taip sudėtinga, tai kaip tik lengviau, nei tai, ko negali įsisąmoninti. Bėda ta, kad elgesio korekcija dažnai yra trumpalaikis efektas arba priežastis, sukelusi tam tikrą elgesį "išlenda" kitoje sferoje.
Jeigu patirtis jums nesukėlė emocinės reakcijos, greičiausiai ji jau vienaip ar kitaip "suvirškinta" ir išspręsta arba jūsų psichologinė gynyba labai stipri. Aišku, čia mano vartojami terminai iš visai kitos paradigmos, nors šiuolaikiniai biheivioristai, vis dėlto, pasąmonę pripažįsta.
QUOTE(Lane @ 2008 03 20, 17:18)
Ne, tai ne tas pats. Pas stomatologą nuėjai ir uždėjo plombą keliems metams į priekį. Viskas. O pas psichologą vieno karto neužteks 
Nebent šiaip pasikalbėt atėjai, problemų dar neturi, tik patarimo kai kuriais klausimais ieškai. Pvz kitose temose apie šeimos terapiją... Gera įstaiga už valandą ima 100-120 lt, o kad viskas suveiktų reikia bent 10 vizitų, o esant normalioms problemoms siūlo palankyt ir pusmetį.. Iš kur tokius pinigus paraut?
Nebent šiaip pasikalbėt atėjai, problemų dar neturi, tik patarimo kai kuriais klausimais ieškai. Pvz kitose temose apie šeimos terapiją... Gera įstaiga už valandą ima 100-120 lt, o kad viskas suveiktų reikia bent 10 vizitų, o esant normalioms problemoms siūlo palankyt ir pusmetį.. Iš kur tokius pinigus paraut?jeigu tik plomba - užteks ir vieno vizito, o jei šaknų kanalų uždegimas - gali prisireikti ir 10 vizitų, ir brangių vaistų ir sudėtingo gidymo.
jeigu tik patarimo ieškai pas psichologą (nors šiaip nelabai patarimą gausi - psichologas - ne patarėjas) - irgi gali užtekti vieno seanso. O jeigu problema įsišaknijusi - daugiau prireiks.
taigi tas pats
Perskaičiau poros paskutinių dienų žinutes ir užkabino pora temų - apie "juodą" humorą ir pinigus.
Prisipažinsiu, kad juokiausi skaitydama komercinius pasiūlymus
Nors galiu kaip ir Mili pasakyti, kad neima juokas nei iš sergančiųjų, nei iš ligų. Bet štai iš savęs, savo profesijos, manau, pasijuokti verta. Net juodai. Nes nuo rimtumo galima ir apsirgti. O juokas, humoras padeda lyg iš šalies pažvelgti, nesijausti tokiai reikšmingai:)
Ir dar prisiminiau vieną patyrimą. Ilgokai dirbau su schizofrenija sergančiųjų grupele - kai būdavo labai sunku, mus, visą grupę, paprastai gelbėdavo (tikrąja ta žodžio prasme) vienas grupės dalyvis absoliučiai juodu humoru. Pirmiausia jis pasijuokdavo iš savęs - pavyzdžiui, iš savo balsų, arba iš savižudybės bandymų.
Dėl pinigų - psichologas, psichoterapeutas - tai profesija, įgūdžiai, kuriuos įgyjęs gali "iškeisti" į kitus dalykus: maistą, būstą, ir taip toliau. Jei manytum, kad už savo darbą psichologas neturėtų gauti atlygio, tai jį kažkas turėtų išlaikyti. Aišku, smagu būtų suversti viską valstybei. Bet valstybė - tai ir mes, kiekvienas.
Tarkim, kunigui nesumoki, bet bažnyčia gyvena iš aukų.
O visos socialinės paslaugos niekada nebus verslas, nepraturtėsi iš jų. Net ir tie, garsieji - brangieji psichoterapeutai didesnes pajamas gauna ne iš pacientų, o iš straipsnių, pranešimų skaitymo, knygų, vertimų, mokymo grupių, darbo kokiuose nors tv ar kitokiuose projektuose...
Prisipažinsiu, kad juokiausi skaitydama komercinius pasiūlymus
Nors galiu kaip ir Mili pasakyti, kad neima juokas nei iš sergančiųjų, nei iš ligų. Bet štai iš savęs, savo profesijos, manau, pasijuokti verta. Net juodai. Nes nuo rimtumo galima ir apsirgti. O juokas, humoras padeda lyg iš šalies pažvelgti, nesijausti tokiai reikšmingai:)Ir dar prisiminiau vieną patyrimą. Ilgokai dirbau su schizofrenija sergančiųjų grupele - kai būdavo labai sunku, mus, visą grupę, paprastai gelbėdavo (tikrąja ta žodžio prasme) vienas grupės dalyvis absoliučiai juodu humoru. Pirmiausia jis pasijuokdavo iš savęs - pavyzdžiui, iš savo balsų, arba iš savižudybės bandymų.
Dėl pinigų - psichologas, psichoterapeutas - tai profesija, įgūdžiai, kuriuos įgyjęs gali "iškeisti" į kitus dalykus: maistą, būstą, ir taip toliau. Jei manytum, kad už savo darbą psichologas neturėtų gauti atlygio, tai jį kažkas turėtų išlaikyti. Aišku, smagu būtų suversti viską valstybei. Bet valstybė - tai ir mes, kiekvienas.
Tarkim, kunigui nesumoki, bet bažnyčia gyvena iš aukų.
O visos socialinės paslaugos niekada nebus verslas, nepraturtėsi iš jų. Net ir tie, garsieji - brangieji psichoterapeutai didesnes pajamas gauna ne iš pacientų, o iš straipsnių, pranešimų skaitymo, knygų, vertimų, mokymo grupių, darbo kokiuose nors tv ar kitokiuose projektuose...
Flight - super 
Papildyta:
Mirga - šiaip kai kuriose šalyse psichoterapeutai 0 viena geriausiai apmokamų profesijų
Papildyta:
Mirga - šiaip kai kuriose šalyse psichoterapeutai 0 viena geriausiai apmokamų profesijų
Flight labai prijuokino Aciu!
Esu buvus pas viena superine psichoanalitike - homeopate, baisiai uzimta moteriske, bet prieme mane, nes po telefono pokalbio buvo pasiurpus (pati man sake). Turejau rimtu bedu, tai ji manes pagailejo. Po 2val pokalbio isdejo man viska apie mane, nieko nepagrazindama. Buvau visiskam soke, nes neypatingai malonu apie save girdeti nekokius dalykus is pirma karta matomo zmogaus. Bet labiausiai nustebino, kad ji kalbejo taip, lyg mane visa gyvenima butu pazinojus, i pacias sielos kerteles uzlindo, ten kur net mama neuzlistu... Padejo labai ir dar eiciau nekarta, jei galeciau.
Svarbiausia rasti zmogu, kuris moketu prakalbinti ir su kuriuo butu lengva sneketis, atvirauti. Man ji nuolat kartojo, kad kalba man ne kaip gydytoja pacientei, bet kaip mama dukrai... Labai puikiai jauciausi
Aciu!Esu buvus pas viena superine psichoanalitike - homeopate, baisiai uzimta moteriske, bet prieme mane, nes po telefono pokalbio buvo pasiurpus (pati man sake). Turejau rimtu bedu, tai ji manes pagailejo. Po 2val pokalbio isdejo man viska apie mane, nieko nepagrazindama. Buvau visiskam soke, nes neypatingai malonu apie save girdeti nekokius dalykus is pirma karta matomo zmogaus. Bet labiausiai nustebino, kad ji kalbejo taip, lyg mane visa gyvenima butu pazinojus, i pacias sielos kerteles uzlindo, ten kur net mama neuzlistu... Padejo labai ir dar eiciau nekarta, jei galeciau.
Svarbiausia rasti zmogu, kuris moketu prakalbinti ir su kuriuo butu lengva sneketis, atvirauti. Man ji nuolat kartojo, kad kalba man ne kaip gydytoja pacientei, bet kaip mama dukrai... Labai puikiai jauciausi
