Dabar jau matyt nebeteks eit pas psichologe, nes turiu asmenine (juokauju)
, nes mano geriausia drauge yra tokios profesijos 
Kaip jos profesijos atstoves man jos prisireikia tik vaiko auklejimo klausimais-gera tada su ja pasitart... 
tiksliau-pasikonsultuot
Pati ėjau pas psichologę po didelio išgyvenimo ir man nelabai patiko, išeidama pasakiau sau, kad pas ją daugiau neisiu. Jaučiau, kad kažkas turėjo būti kitaip, kad gal net dirbo su manim atmestinai, neklydau
Tada susiradau kita psichologą (nusprendžiau, kad eisiu tik pas vyrą 
) ir tikrai galiu pasakyti, kad nemažai jis man padėjo. Po pirma karto jaučiau, kad sulauksiu norimos pagalbos, jo net ir klausinėjimo stilius ir viso pokalbio vedimas buvo visai kitokio stiliaus nei pirmosios psichologės. Jei būtų vėl nepatikę, turbūt būčiau visai nusivylusi psichologais ir visai pas jokį nėjusi, tiesiog pasisekė
Gėlyte, 06 Lap 2006 - 14:01, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯:
Gėlyte, 06 Lap 2006 - 14:01, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯: Po pirma karto jaučiau, kad sulauksiu norimos pagalbos
Man atrodo, tai yra labai labai svarbu, gal net vienas esminių dalykų renkantis psichologą
Visų pirma, psichologas niekada nepadės, jei bus nusistatymas pačio žmogaus ir neturėjimas motyvacijos dirbti ir keistis. Psichologas savaime negali padėti. Aišku, kad nemielas, antipatiškas žmogus niekada nepaskatins atsiverti, o tai labai trukdo terapijai.
Matau, kad daugelis jūsų painioja psichologus su psichiatrais ar psichoterapeutais, kurie, skirtingai nuo psichologų, turi turėti medicininį išsilavinimą, gali skirti vaistus ir daugiau užsiima gydymu nei "pašnekesiais"
Kai tik nuspręsite, kad esate pasiruošusi/ęs keistis ir suprasite, kad tai užima daug laiko ir atima dar daugiau pastangų, tada ir eikite pas psichologą.
Tikrai žinau, kad ne visi psichologai Lietuvoje profesionalūs (labai nekoks paruošimas toje Lietuvoje, labai nedaug informacijos, literatūros, nėra daug ir specialistų, su kuriais galima pasitarti, supervizijos paprašyti...bet nenoriu kažkaip tuo ginti ar dangstyti neprofesionalumo - kas nori, tas visko išmoksta, aišku, ir pašaukimo reikia
). Reikia eiti pagal rekomendacijas, pagal specializaciją psichologų - vieni labiau moka su vaikais, kiti geriau sprendžia skyrybų problemas, treti padeda savižudžiams.Neužmirškite - psichologai irgi žmonės, o universalių žmonių nėra taip jau daug.
Linkiu jums dvaisnės ramybės ir sveikatos
gravel, 06 Lap 2006 - 19:47, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯:
gravel, 06 Lap 2006 - 19:47, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯: Norėčiau įsiterpti
Aišku, kad nemielas, antipatiškas žmogus niekada nepaskatins atsiverti, o tai labai trukdo terapijai.
Matau, kad daugelis jūsų painioja psichologus su psichiatrais ar psichoterapeutais, kurie, skirtingai nuo psichologų, turi turėti medicininį išsilavinimą, gali skirti vaistus ir daugiau užsiima gydymu nei "pašnekesiais"
Kai tik nuspręsite, kad esate pasiruošusi/ęs keistis ir suprasite, kad tai užima daug laiko ir atima dar daugiau pastangų, tada ir eikite pas psichologą.
Tikrai žinau, kad ne visi psichologai Lietuvoje profesionalūs (labai nekoks paruošimas toje Lietuvoje, labai nedaug informacijos, literatūros, nėra daug ir specialistų, su kuriais galima pasitarti, supervizijos paprašyti...bet nenoriu kažkaip tuo ginti ar dangstyti neprofesionalumo - kas nori, tas visko išmoksta, aišku, ir pašaukimo reikia
Neužmirškite - psichologai irgi žmonės, o universalių žmonių nėra taip jau daug.
Linkiu jums dvaisnės ramybės ir sveikatos
Visų pirma, psichologas niekada nepadės, jei bus nusistatymas pačio žmogaus ir neturėjimas motyvacijos dirbti ir keistis. Psichologas savaime negali padėti. Aišku, kad nemielas, antipatiškas žmogus niekada nepaskatins atsiverti, o tai labai trukdo terapijai.
Matau, kad daugelis jūsų painioja psichologus su psichiatrais ar psichoterapeutais, kurie, skirtingai nuo psichologų, turi turėti medicininį išsilavinimą, gali skirti vaistus ir daugiau užsiima gydymu nei "pašnekesiais"
Kai tik nuspręsite, kad esate pasiruošusi/ęs keistis ir suprasite, kad tai užima daug laiko ir atima dar daugiau pastangų, tada ir eikite pas psichologą.
Tikrai žinau, kad ne visi psichologai Lietuvoje profesionalūs (labai nekoks paruošimas toje Lietuvoje, labai nedaug informacijos, literatūros, nėra daug ir specialistų, su kuriais galima pasitarti, supervizijos paprašyti...bet nenoriu kažkaip tuo ginti ar dangstyti neprofesionalumo - kas nori, tas visko išmoksta, aišku, ir pašaukimo reikia
). Reikia eiti pagal rekomendacijas, pagal specializaciją psichologų - vieni labiau moka su vaikais, kiti geriau sprendžia skyrybų problemas, treti padeda savižudžiams.Neužmirškite - psichologai irgi žmonės, o universalių žmonių nėra taip jau daug.
Linkiu jums dvaisnės ramybės ir sveikatos
Na labai teisingai pasakyta, nebėra ko pridurti
Aš buvau. Gal prieš 15 metų. Nepamenu kiek kartų, gal du. Man padėjo. Kaip suprantu šiandien, tai tada tiesiog neturėjau kam išsipasakoti. Mama būtų "nuteisus", nesupratus, draugės paslapčių nelaiko. O kai " iš šono" psichologas "veidroduką palaiko", labai greitai susivokiau kas prie ko.
Man buvo verta. Po šiai dienai pati save mėginu susidėliot, kaip tada mane "sudėliojo", jeigu ką...
neuogiene, 30 Spa 2006 - 22:43, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯:
neuogiene, 30 Spa 2006 - 22:43, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯: Manau, kad mes visi turime problemų
vieni didesnių, kiti mažesnių, vieni pajėgiam su jomis susitvarkyti, kiti ieškom pagalbos iš šalies...
Pastaraisiais metais likimas mūsų šeimai trenkė nemažai išbandymų, išgyvenimųJau senokai galvoju, kad reikėtų apsilankyti pas psichologą, bet... vis dar delsiu, vis dar atidėlioju tą vizitą, vis dar bandau susitvarkyti su savim pati.
Labai norėčiau, kad pasidalintumėt savo patirtimi. Papasakotumėt ar verta eiti pas psichologą? Ar sunku buvo prisiversti ten nueiti? Kaip viskas vyko? ir svarbiausia - ar tai padėjo?
vieni didesnių, kiti mažesnių, vieni pajėgiam su jomis susitvarkyti, kiti ieškom pagalbos iš šalies... Pastaraisiais metais likimas mūsų šeimai trenkė nemažai išbandymų, išgyvenimų
... Paskutiniu metu, pažvelgusi į veidrodį, pasigendu... savęs Jau senokai galvoju, kad reikėtų apsilankyti pas psichologą, bet... vis dar delsiu, vis dar atidėlioju tą vizitą, vis dar bandau susitvarkyti su savim pati.Labai norėčiau, kad pasidalintumėt savo patirtimi. Papasakotumėt ar verta eiti pas psichologą? Ar sunku buvo prisiversti ten nueiti? Kaip viskas vyko? ir svarbiausia - ar tai padėjo?
Taip, padėjo. Ne 100 proc., bet padėjo susivokti savo jausmuose ir klaidose ir "paregėti". Bet reikia nusiteikti ilgam ir kantriam darbui (lankiausi virš metų - viskas priklauso nuo "problemos sunkumo"). Pirmąjį pusmetį geriau antidepresantus. Jie irgi padėjo. Tik nežinau, ar verta prasidėti su privačiais kabinetais. Ten ir "nugydyti" gali - kas ir kaip juos ten patikrins... Žinau, ką sakau, nes bandžiau ir pas kitą psichoterapeutą kreiptis - Baltijos Amerikos klinikos nepatariu išbandyt. Ir apskritai, biški ne į temą, bet toje klinikoje ne pas vieną specialistą teko lankytis - nu kas jiems davė gydytojų diplomus, tai nežinau.
Infinita, 17 Gru 2006 - 19:00, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯:
Infinita, 17 Gru 2006 - 19:00, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯: Žinau, ką sakau, nes bandžiau ir pas kitą psichoterapeutą kreiptis - Baltijos Amerikos klinikos nepatariu išbandyt.
O kas ten dirba?
Istisai kartojo: "Nu nesuprantu, kaip taip gali buti, nu man nedaeina. Vat PAS MANE tai taip, o kaip cia SITAIP pas jus, nu nesuprantu". Pravirkde man vaika, dar labiau pakenke tik Svetimo skausmo nebuna. Tik taip galeciau kol kas atsiliepti apie psichologa.
, dabar tai juokinga, o šiaip tai porą metų visa šeima laižėmės nuo jos neprofesionalumo, papasakot nemoku kas darėsi , iš pradžiių niekaip nesugebėjom susivokt, kaip ir vaikai ir pedagogai vaiko paslaptis sužinojo, o paskui aišku , kai jau susivokėm tai visas tas traumas padarytas psichologo su psichiatrais laižėm.Ir apie mokyklų psichologus ne pirmą kartą ,dabar jau, panašius dalykus girdžiu.