QUOTE(norako @ 2008 02 28, 08:50)
Man tiesiog įdomu, o kaip tuomet situacija, aprašyta Yalomo "Melagis ant kušetės" ... ?Aš net ne tiek apie popierius konkrečiai, bet apie tai, kad melagis ant kušetės. (nesvarbu, kodėl, bet tai įmanoma)
Privačioje praktikoje JAV klientas/pacientas gali būti visiškai anonimiškas, kadangi socialinio draudimo numerio pateikti nereikės. Reikalavimai keliami psichoterapeutui - jis turi turėti tinkamą, leidžiančią dirbti tokį darbą licenciją.
O šiaip tai knygoje situacija gana nejaukiai pasijusti verčianti. Paprastai dirbdamas įsivaizduoji, kad - kartais sekmingiau, kartais ne taip sekmingai - bet pagelbsti žmonėms, o ne užsitarnauji priešų
Papildyta:
QUOTE(Ledi_D @ 2008 02 28, 23:17)
Prieš 10 metų iš individualių apsilankymų pas vieną psichologę nieko gero nesigavo, visiškai nepadėjo. Galvojau niekada nebeisiu pas jokius psichologus, bet gavosi taip kad prieš porą metų patekau į psichoterapinę grupę, kurios lankymas ir darbas joje davė akivaizdžius ir realius rezultatus. Todėl jei ateityje prireiktų psichologinės pagalbos vėl eičiau tik į grupinius užsiėmimus.
Svarbiausia - kad radote, kas tinka jums ir geriausiai padeda spręsti jūsų problemas. Bet yra būsenų, sutrikimų, kuriems gydyti nerekomenduojama grupinė terapija.
Papildyta:
QUOTE(Mili @ 2008 02 28, 10:36)
knygos neskaičiau - atsimenu tik kolegų atsiliepimus apie ją. Kiekvienas knygą gali interpertuoti savaip. galiu tik pasakyti, kad Yalom kaip psichoterapeutas yra vertingesnis nei Yalom rašytojas. tik čia irgi ne mano atsiliepimai.
Jo
psichoterpinės istorijos - tikrai ne grožinės literatūros šedevrai, silpnoka ir "Terapijos dovana", bet, jei prijaučiate humanistinei krypčiai, žinote jo "Theory and Practice of Group Psychotherapy", "Inpatient Group Psychotherapy", "Existential Psychotherapy" - puikios knygos specialistams.