Mano vizitas pas psichologą

pas ginekologą yra ir apsinuoginimas ir atvirumas ir pan. Bet čia tik tarp kitko. Kirpėjui patiki savo išvaizdą, dantistui praveri burną, draudimo konsultantui patiki savo pinigus, psichologui patiki savo emocinės problemas. Bet kuris iš šių specialistų sprendžią tam tikras tavo gyvenimo srities problemas. bet kuris iš šių specialistų gali teiktį tik paslaugą ir gali teikti kažką daugiau (kaip kad pati išsireiškėt). Pavyzdžiui, ne kiekvienas gali suteikti komforto jausmą, ne kiekvienas kelia pasitikėjimą. bet intymumas neprivalomas. Kontakltas - taip, nes jis būtinas susikalbėjimui. intymumas - gali netgi trukdyti. Tam tikras oficialumas būtinas. o palyginimas su kunigu man atrodo itin klaidingas. Pas kunigą išpažinties jūs einate todėl, kad padaretė nuodemę. Todėl jums saugiau daryti tai anonimiškai, per nepermatomas groteles. Pas psichologą kreipiates nes turite problemų, kurių nepajėgiate išspręsti pats. ir išrišimas čia nei prie ko.



būtent. ir dar turėkit omeny, kad kiekviena valanda pas psichologą kainuoja ir jums yra spręsti, ar kažką gauti iš tos valandos naudingo, ar žaisti vaikiškus žaidimus ,,ale slėpynės ir pan". aišku, nei vienas psichologas nesitiki, kad per pirmą susitikimą viską išklosite - būtina apsiprasti, pasijusti saugiau, užmegzti kontaktą. bet jei jau iš karto eini su nusiteikimu slapstytis, tai kažin kas ten ir po kiek laiko iš viso gausis.



aš iš jūsų pasisakymų ,,jaučiu" (jei tik įmanoma naudoti šitą žodį), kad jūs psichologą su kažkuo painiojate (kad ir su kunigu, bet biški be sutanos ir biški ne klausykloje ) ir kaip tik pernelyg sureikšminate. o teisingai užpildyti popieriai, oficialumas - tai suteikia svorio ne profesijai, o kaip tik klientui duoda saugumo jausmą.Kur jūs geriau jaustumetės - ar padorioje klinikoje, kur užpildomi visi popieriai, ar kažkokiam kabinete, kur ,,apsikonsultavote" sumokėjote pinigus į delną ir atsisveikinote?

ten, kur gydytojas, mano nuomone, patikimesnis. Tie asmeniniai duomenys, manau, tikrai ne esmė. Esmingesnis dalykas - asmeninis kontaktas ir suderinamumas, jeigu taip galima pasakyti. psichologo kompetencija ir kliento nusiteikimas kisti, mąstyti, pasitikėti.

Jei žmogus norėtų tik pažaisti slėpynių, gal nesikreiptų į psichologą? Gal tam tikslui labiau tiktų apsilankymas pas, pvz., kaimynų vaikus?...



O psichologui savo nuodėmių papasakoti negalima?

Jei rimtai, tai išpažintis ir psichologinė konsultacija turi vieną bendrą bruožą, tai - atsivėrimas.




Tikiuosi, kad nei sureikšminu, nei nevertinu, o įvertinu...




O jei tas pats specialistas dirba ir padorioje klinikoje, ir kažkokiam kabinete?

Mili, o jūs psichologė ar ir psichoterapeutė? Jei taip, tai labai įdomu, kokiai krypčiai atstovaujate?

čia buvo Lock mintis, kad klientai neįvardina tikrosios problemos per pirmus vizitus. Aš tik teigiu, kad tai suprantama, bet nebūtina.

Galima, bet tikslas ne tas. Svarbu ne tai ką padarete, o kaip dėl to jaučiates.


bruožas ne bendras, o tik panašus.


pagal kokius kriterijus?


Jo ir jo klientų reikalas. Aš pas tokį neičiau.


aš psichologė. Jokiai krypčiai neatstovauja. ,,Prijaučiu" humanistinei. o jūs?

p.s. mūsų diskusija jau pasidarė panaši į vieną psichologinį žaidimą, kuris vadinasi ,,o, bet, tačiau".

Pagal subjektyvius




Aš ne psichologė...

čia jums - už tvirtas nuostatas ir sugebėjimą jas apginti


nejaugi ....

Ačiū, tamsta mokytoja, tik kad beveik visi mano atsakymai ginant tas nuostatas buvo klaidingi

aš jums balionuką ne už teisybę, o už tvirtybę

Man tiesiog įdomu, o kaip tuomet situacija, aprašyta Yalomo "Melagis ant kušetės" ... ?Aš net ne tiek apie popierius konkrečiai, bet apie tai, kad melagis ant kušetės. (nesvarbu, kodėl, bet tai įmanoma)

nesupratau, ką turėjote omenyje Melagis ant kušetės regis yra knyga apie apsimetelę klientę. kiek pamenu tai detektyvinio stiliaus romanas, siekiant populiariai pateikti psichoterapeuto darbą. Tad patikslinkite klausimą - kuo tos knygos situacija susijusi su šia diskusija apie formalumus psichologo darbe ir pan?

Jei pamenate, melagis ten tikrai ne vienas Ir knygos mintis, kiek man, blondinei, pavyko suvokti, tai ne (vien) populiariai pateikti psichoterapeuto darbą, o (ir) pasakyti, jo net ir tada, kai klientas tyčia "slepiasi", "žaidžia", meluoja, o terapeutas ryžtasi būti visiškai sąžiningas ir nuoširdus, terapija gali būti veiksminga.



Tai kad nensusipelniau aš jo. Kokia gi čia tvirtybė, savo asmens duomenų psichologui sakyti nenoriu, kortelių bijau, kažkokius neoficialius kabinetėlius palaikau, psichologus pervertinu (nes jie man - ne visai tas pats kas kirpėjai ar mechanikai, pas kuriuos atvežei mašiną, atidarei kapotą ir pasakei - va, problema štai čia, sutaisykite). O dar ir su kunigu supainiojau, ir visi palyginimai buvo nei prie ko , et, beviltiška, akivaizdu, kad nei ką žinau, nei suprantu, tai jau ką čia tvirtai bepridiskutuosi

knygos neskaičiau - atsimenu tik kolegų atsiliepimus apie ją. Kiekvienas knygą gali interpertuoti savaip. galiu tik pasakyti, kad Yalom kaip psichoterapeutas yra vertingesnis nei Yalom rašytojas. tik čia irgi ne mano atsiliepimai.



negalėjimas priimti komplimentų gali trukdyti bendravime. galima aš jums dar vieną balionėlį - už malonų sarkazmą.