prašom.
QUOTE(Mili @ 2008 02 26, 10:48)
žodinis susitarimas na nežinau, čia nebent neoficiliai - kažkur dirbantis psichologas dar uždarbiauja papildomai.
Tai matyt, kad neoficialiai.
Žinau, kad bent keli savo privačius psichoterapijos ir psichoanalizės kabinetus turintys specai dirba būtent taip - jokių sutarčių, jokių kortelių. Įdomu, o ar klientui yra koks skirtumas, oficialiai dirba jo terapeutas ar ne? Manau, kad (be privalumo, jog galima išsaugoti anonimiškumą) vienintelis - kaina mažesnė 
QUOTE(flight @ 2008 02 26, 10:18)
Tai matyt, kad neoficialiai. Žinau, kad bent keli savo privačius psichoterapijos ir psichoanalizės kabinetus turintys specai dirba būtent taip - jokių sutarčių, jokių kortelių. Įdomu, o ar klientui yra koks skirtumas, oficialiai dirba jo terapeutas ar ne? Manau, kad (be privalumo, jog galima išsaugoti anonimiškumą) vienintelis - kaina mažesnė
Žinau, kad bent keli savo privačius psichoterapijos ir psichoanalizės kabinetus turintys specai dirba būtent taip - jokių sutarčių, jokių kortelių. Įdomu, o ar klientui yra koks skirtumas, oficialiai dirba jo terapeutas ar ne? Manau, kad (be privalumo, jog galima išsaugoti anonimiškumą) vienintelis - kaina mažesnė o kaip gi atsakomybė, vienam prieš kitą. Ir koks čia gali būti terapinis santykis, jei nėra pasitikėjimo? Psichologo etikos kodekso straipsnis Nr.1 - konfidencialumas, tai kam tada slėpti savo asmenybę? O dėl pigumo - gyvenam tokioj santvarkoje, kad juodoji rinka yra visur. Čia jau kiekvieno asmeninis reikalas - nusuks mokesčius ar ne.
QUOTE(Mili @ 2008 02 26, 11:24)
Ir koks čia gali būti terapinis santykis, jei nėra pasitikėjimo?
Man regis, nesusikalbėjome - be abejo, pasitikėjimas turi būti, bet jis nesumažės ar nepadidės nuo to, žino terapeutas mano vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, ar ne. Gali privalomai pasakyti savo visus duomenis, bet nepasitkėti; gali laisva valia atskleisti tiek, kiek nori ir pasitikėti (beje, pasitikėjimą taip pat reika užsitarnauti, tam reikia laiko, pvz., aš nepuolu iš karto pasitikėti kiekvienu, tegul būna jis ir psichologas).
QUOTE(Mili @ 2008 02 26, 11:24)
Psichologo etikos kodekso straipsnis Nr.1 - konfidencialumas, tai kam tada slėpti savo asmenybę?
Ne viską atsklesiti dar nereiškia slėpti.
Man labai patinka viena A. Morua mintis: nuoširdumas ir atvirumas skiriasi, atvirumas - tai sakyti tai, ką galvoji, nuoširdumas- tai nesakyti to, ko negalvoji. Man atrodo, svarbiausia nesakyti to, ko negalvoji, bet nebūtina sakyti-atskleisti absoliučiai viską...QUOTE(Mili @ 2008 02 26, 11:24)
O dėl pigumo - gyvenam tokioj santvarkoje, kad juodoji rinka yra visur. Čia jau kiekvieno asmeninis reikalas - nusuks mokesčius ar ne.
Astakyčiau, bet būtų OT, tad neteršiu temos
QUOTE(flight @ 2008 02 26, 10:34)
Man regis, nesusikalbėjome - be abejo, pasitikėjimas turi būti, bet jis nesumažės ar nepadidės nuo to, žino terapeutas mano vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, ar ne. Gali privalomai pasakyti savo visus duomenis, bet nepasitkėti; gali laisva valia atskleisti tiek, kiek nori ir pasitikėti (beje, pasitikėjimą taip pat reika užsitarnauti, tam reikia laiko, pvz., aš nepuolu iš karto pasitikėti kiekvienu, tegul būna jis ir psichologas).
Ne viską atsklesiti dar nereiškia slėpti. Man labai patinka viena A. Morua mintis: nuoširdumas ir atvirumas skiriasi, atvirumas - tai sakyti tai, ką galvoji, nuoširdumas- tai nesakyti to, ko negalvoji. Man atrodo, svarbiausia nesakyti to, ko negalvoji, bet nebūtina sakyti-atskleisti absoliučiai viską...
Astakyčiau, bet būtų OT, tad neteršiu temos
Ne viską atsklesiti dar nereiškia slėpti.
Man labai patinka viena A. Morua mintis: nuoširdumas ir atvirumas skiriasi, atvirumas - tai sakyti tai, ką galvoji, nuoširdumas- tai nesakyti to, ko negalvoji. Man atrodo, svarbiausia nesakyti to, ko negalvoji, bet nebūtina sakyti-atskleisti absoliučiai viską...Astakyčiau, bet būtų OT, tad neteršiu temos
yra viena psichoterapija, kurios metu net nebūtina įvardinti savo problemos
tad gal ir jūsų tiesa - kad gautum naudos iš konsultavimo ,,prisistatyti" nebūtina. Bet kaip jau sakiau - daug kas - tai jūsų ir psichologo sąžinės reikalas. be to, įsivaizduokite elementarų dalyką - jūs ,,anonimiškai" konsultavotės pas kokį nors psichologą, pasitikėjote juo, išpasakojote apie save viską viską - net savo juodžiausias mintys, parodėte savo baimes ir silpnybės, pasakojote apie savo gyvenimo klaidas. taip sakant išsivalete ,,sielą" iki pat pagrindų ( taip būtų jei pakliūtumėte pvz. pas egzistencinės psichoterapijos specialistą). Susitvarkote savo problemas. .. po metų į jūsų darbą kaip elementarus klientas ateina jūsų eks psichologas, arba susitinkate jį bet kur kitur.Kokią esmę jums tuo momentu turėtų tai, kad jis nežino jūsų vardo? ... vaikiški žaidimai tas anonimiškumo prieš psichologą.
QUOTE(flight @ 2008 02 26, 11:18)
Tai matyt, kad neoficialiai. Žinau, kad bent keli savo privačius psichoterapijos ir psichoanalizės kabinetus turintys specai dirba būtent taip - jokių sutarčių, jokių kortelių. Įdomu, o ar klientui yra koks skirtumas, oficialiai dirba jo terapeutas ar ne? Manau, kad (be privalumo, jog galima išsaugoti anonimiškumą) vienintelis - kaina mažesnė
Žinau, kad bent keli savo privačius psichoterapijos ir psichoanalizės kabinetus turintys specai dirba būtent taip - jokių sutarčių, jokių kortelių. Įdomu, o ar klientui yra koks skirtumas, oficialiai dirba jo terapeutas ar ne? Manau, kad (be privalumo, jog galima išsaugoti anonimiškumą) vienintelis - kaina mažesnė Esu buvusi pas vieną psichologą būtent taip - neoficialiai, be jokių pavardžių ir sutarčių. Ir likau labai patenkinta. Tiesa, jį man rekomendavo pažįstami, gal todėl jau ėjau pasitikėdama
Tai buvo mano vieninteliai 2 apsilankymai pas psichologą, bet... nuo pirmos minutės jaučiausi puikiai. Jis man paliko labai šilto žmogaus įspūdį. Buvau šiek tiek pasimetusi, o jis man tiesiog padėjo suprasti, kad elgiuosi teisingai (tiksliau kalbėjome, kad vaikų auklėjime nėra vienintelio teisingo kelio. Ir jei jau pasirinkai kažkokį, reikia laikytis jo arba bandyti keisti pamažu, švelniai) Žinoma, jei būtų reikėje kažkokios terapijos ir ilgų darbo valandų - viskas būtų tape oficialų ir kortelės ir pavardės ir t.t. (apie tokias galimybes ir gi šnekėjome)
Būtent taip įsivaizduoju žmogų psichologą, paprastą, artimą, ramų ir mylinti savo darbą. O ne kažkokį - žiūrinti formaliai į savo darbą - maždaug kortelę užpildžiau, 45 minutes pašnekėjau (nuolant žvilgčiojant į laikrodį) ir čiuožk iš čia.
Čia kaip ir kiekviename darbe daug svarbiau siela ir atsidavimas
QUOTE(Elldija @ 2008 02 26, 10:53)
Esu buvusi pas vieną psichologą būtent taip - neoficialiai, be jokių pavardžių ir sutarčių. Ir likau labai patenkinta. Tiesa, jį man rekomendavo pažįstami, gal todėl jau ėjau pasitikėdama
Tai buvo mano vieninteliai 2 apsilankymai pas psichologą, bet... nuo pirmos minutės jaučiausi puikiai. Jis man paliko labai šilto žmogaus įspūdį. Buvau šiek tiek pasimetusi, o jis man tiesiog padėjo suprasti, kad elgiuosi teisingai (tiksliau kalbėjome, kad vaikų auklėjime nėra vienintelio teisingo kelio. Ir jei jau pasirinkai kažkokį, reikia laikytis jo arba bandyti keisti pamažu, švelniai) Žinoma, jei būtų reikėje kažkokios terapijos ir ilgų darbo valandų - viskas būtų tape oficialų ir kortelės ir pavardės ir t.t. (apie tokias galimybes ir gi šnekėjome)
Būtent taip įsivaizduoju žmogų psichologą, paprastą, artimą, ramų ir mylinti savo darbą. O ne kažkokį - žiūrinti formaliai į savo darbą - maždaug kortelę užpildžiau, 45 minutes pašnekėjau (nuolant žvilgčiojant į laikrodį) ir čiuožk iš čia.
Čia kaip ir kiekviename darbe daug svarbiau siela ir atsidavimas
Tai buvo mano vieninteliai 2 apsilankymai pas psichologą, bet... nuo pirmos minutės jaučiausi puikiai. Jis man paliko labai šilto žmogaus įspūdį. Buvau šiek tiek pasimetusi, o jis man tiesiog padėjo suprasti, kad elgiuosi teisingai (tiksliau kalbėjome, kad vaikų auklėjime nėra vienintelio teisingo kelio. Ir jei jau pasirinkai kažkokį, reikia laikytis jo arba bandyti keisti pamažu, švelniai) Žinoma, jei būtų reikėje kažkokios terapijos ir ilgų darbo valandų - viskas būtų tape oficialų ir kortelės ir pavardės ir t.t. (apie tokias galimybes ir gi šnekėjome)
Būtent taip įsivaizduoju žmogų psichologą, paprastą, artimą, ramų ir mylinti savo darbą. O ne kažkokį - žiūrinti formaliai į savo darbą - maždaug kortelę užpildžiau, 45 minutes pašnekėjau (nuolant žvilgčiojant į laikrodį) ir čiuožk iš čia.
Čia kaip ir kiekviename darbe daug svarbiau siela ir atsidavimas
deja, kai žinai skaudžių atvejų, kai dėl neoficialumo nukentėjo arba klientas arba pats terapeutas, tai norisi laikytis taisyklių. šaltumas čia nei prie ko. Nuo to ar aš užvedžiau kortelę ar ne, mano asmenybė ir profesionalumas nepasikeičia. Bet dar trečią kartą kartoju - tai tik kliento ir psichologo asmeninių nuostatų reikalas.
QUOTE(Mili @ 2008 02 26, 11:48)
taip sakant išsivalete ,,sielą" iki pat pagrindų . Susitvarkote savo problemas. .. po metų į jūsų darbą kaip elementarus klientas ateina jūsų eks psichologas, arba susitinkate jį bet kur kitur.Kokią esmę jums tuo momentu turėtų tai, kad jis nežino jūsų vardo? ...
Tai nebūtinai po metų, gali atsitiktinai užeiti į darbą kaip klientas ir terapijos metu
Arba gali paaiškėti, kad terapeutas - kliento kaimynas, arba iš kliento norėti nuomotis būstą, arba...Variantų čia -n + begalybė Lygiai taip pat gali išgaruoti ir terapeuto anonimiškumas. Bet tai jau yra mūsų pasirinkimams nepavaldūs atsitiktinumai, sutapimai, o aš rašiau apie sąmoningą pasirinkimą atskleisti ir atsiskleisti. Man bet kokia prievarta terapijoje atrodytų absoliučiai nepriimtina. QUOTE(Mili @ 2008 02 26, 11:48)
deja, kai žinai skaudžių atvejų, kai dėl neoficialumo nukentėjo arba klientas arba pats terapeutas
Turbūt patikimiausia apsauga nuo tokių atvejų būtų net ne oficialumas, o kiekvieno seanso dokumentacija, pvz., įrašais. Tokiu atveju egzistuoja šioks toks objektyvumas, o kitaip...
Brrr, jei sužinočiau, kad terapeutas konsultaciją įrašinėja...
QUOTE(flight @ 2008 02 26, 12:28)
Be tavo sutikimo terapeutas negali įrašinėti jūsų pokalbio.
O šiaip konsultavime ir neturi būti jokios prievartos, ne tai kad neturi, bet ir negali jos būti.
Dėl atvirumo - nemanau, kad yra psichologų, kurie naiviai tikisi, kad per pirmą susitikimą klientas visiškai atsiskleis. Tam ir reikalingas kontakto užmezgimas, kad žmogus galėtų atsiverti. Dažnai net pati esminė problema, kurią žmogus įvardija pirmo susitikimo metu, būna visai ne ta.
aš tai į anonimiškumą žiūriu tiesiog iš kitos pusės. Pas psichologą eini kaip pas elementarų paslaugos tiekėją, kaip pas gydytoją, kirpėją ar draudimo konsultantą. Tai juk nieko blogo ar nepadoraus. Turėti problemų nėra gėdinga - ieškoti problemų sprendimo pas specialistą- sveikintina. Juk kai užsiregistruoji pas dantistą nesvarstai ar sakyti savo vardą , ar sugalvoti nick'ą (arba moterims pas ginekologą, kas yra galbūt intymiau). taip ir einant pas psichologą nėra ko išsigalvoti nesąmonių - sakysiu vardą ar nesakysiu, pasakosiu savo problemas ar ne. 
taigi ne pas čigonę pasiburti eini. Ir prievarta čia nei prie ko. .
taigi ne pas čigonę pasiburti eini. Ir prievarta čia nei prie ko. .
QUOTE(Mili @ 2008 02 27, 12:18)
Pas psichologą eini kaip pas elementarų paslaugos tiekėją, kaip pas gydytoją, kirpėją ar draudimo konsultantą.
Mili, man ši diskusija kuo toliau, tuo įdomesnė
Dėl paslaugos teikimo - man atrodo, yra paslauga, yra ir kažkas daugiau. Manau, kad tas "kažkas daugiau" - tai intymumas. Ne fizinis, aišku. Nei pas kirpėją, nei pas danstistą ar draudimo konsultantą nėra tokio atvirumo, apsinuoginimo, intymumo (aš žinau viską apie tave tokį, koks tu esi ir priimu tave) koks jis yra ar turėtų būti lankantis pas psichikos specialistą. Tai kaip einant išpažinties - geriau, kai tavęs nemato, geriau, kai nereikai prisistatyti. Ir skiriasi nuo išpažnties, nes išrišimą sau suteikti gali tik pats
QUOTE(Mili @ 2008 02 27, 12:18)
taip ir einant pas psichologą nėra ko išsigalvoti nesąmonių - sakysiu vardą ar nesakysiu, pasakosiu savo problemas ar ne.
Kitaip sakant, ko čia laužytis, jei jau reikia pagalbos, tai ir prašyk jos, vietoje to, kad dar pusę metų maivytumeisi su savo "nesakysiu" ar "ot ir nesužinos mano pavardės" ?
QUOTE(Mili @ 2008 02 27, 12:18)
taigi ne pas čigonę pasiburti eini. Ir prievarta čia nei prie ko. .
Ar jūs iš mano pasisakymų anonimiškumo tema jaučiate savo profesijos nuvertinimą, jei lyginate su čigonių amatu? Ar jums atrodo, kad visi teisingai užpildyti popieriai, kortelės etc. suteikia tam tikro svorio, o jei be jų - tai jau kažkas nerimto, šarlataniško?
