Kiek kainuoja skyrybų metu vaiko išlaikymas?

visiskai pritariu Egesichoros atsakymui, nors jis ir pasirode anksciau uz jusu posta:



Jei butu galima zmogiskai susitart: aha, tau sunkmetis, verziames dirzus (juk kazkiek ir is senu atsargu (zaislu, rubu) gali gyvent. Bet tada ir vyras, turetu suprast, kad pvz ex-zmona kuri men daugiau islaidu turejo ir duot daugiau. Tai butu normalu ir zmogiska. Given, ar pazistat daug tokiu vyru? Man atrodo, 99% exiu ramiai palauktu 6-12 men kol vyras "ant koju" atsistos, jei butu tikra- vos surades darba pades kiek gales. Bet kad vyrai labai daznai nekruta ir metus, ir du, ir vis negerai: tai mazai siulo, tai valandos netinkamos. Maniskis atvirai sako: "niekada nedirbsiu". Vo.

Beto, buvo ir ta "palikta uz kadro" puse: vaikai. Kazkaip mamos tai sukasi. Netikiu as N-tuju zmonu pasakom: "sedi, nedirba". Gi vaikas kasdien valgyt praso, cia tik N-tajai ir ex-teciui atrodo- kas ten, fignia, tik pusmeti pavelavau, o ji jau pas notarus.

Zodziu, kai vyras saziningai iesko darbo bet neranda- man tikrai nuosirdziai gaila. Bet tokiu vyru, kurie ne del savo kalties skesta skolose- vienetai, dauguma Beto cia kazkokia istatymo spraga akivaizdi: kaip po kalejimo pasitaises zmogus daznai negali uzsikabinti uz gyvenimo ir priverstas vel nusikalsti, tai ir cia auganti skola neleidzia vyrui gryzti i oficialia darbo rinka.

Idealu butu kartu islaidas planuot ir islaikymo dydi reguliot tarpusavyje kas men

Ne man ,aišku, skirta,bet pasakysiu,kad vaikas yra pareiga.Svarbesnė ,nei paskola bankui (o šis smaugia ir neklausia kokia tavo sveikata,nuotaika ir,ar nusiteikęs esi jam mokėti). Labai sunku (kai nenori) įsivaizduoti tą būtinybę,kai nesi pastatytas prieš faktą-vaiką (tiesiogine to žodžio prasme)ir turi tenkinti jo poreikius,bet esi už keliasdešimt metrų/kilometrų. Tyrimo neatlikau,bet ,kažin kiek vyrų po skyrybų augina vaikus (ta prasme,vaikas pasilieka su tėvu)? Manau,daug lengviau ir pigiau mokėti tuos alimentus,nei juos gauti,dėti savo "pusę" (įtariu,kad daugeliu atveju ji žymiai didesnė)ir dar skirti didžiąją dalį savo laiko,asmeninio gyvenimo (dažnas alimentininkas juk laisvas ir tik,jei užsinori ir nėra kas įdomiau veikti ,susitinka,ar kaip ten kitaip,su vaiku)vaiko poreikiams,lavinimui,ar galų gale priežiūrai,slaugymui ligos metu ir t.t.
Čia dar daug niuansų yra,visų ir nesuvardinsi. Tik man keista kai moterys taip jau tuos "vargšus" vyrus gina. Na,jei jis jau toks mazgotė,tai gal čia jau jo tėvų kaltė,kad neišmokino stiprybės,pareigos ir tikrųjų vertybių neįskiepyjo.

Papildyta:


Jo. Eldorado Nepykite,aš čia nuoširdžiai,nepiktai juokiuosi,nes netikiu apie susitarimą daugeliu atveju. Kur tas susitarimas,jei jau skyrybos (jos juk ne dėl nuoširdžių santykių įvyksta).Moteris tokiu atveju gali išlikti gera to vyro ir tokių "dabartinių" akyse,jei atsisakytų bet kokių alimentų,arba net pačios dar pafinansuotų tą buvusįjį
P.s. aš čia ne apie visus kalbu,bet tai tikiu,kad apie daugumą tai tikrai

Tie 400 litukų labai jau humaniška suma tėveliui ir ne išmalda vaikui. O kas dėl sekančios šeimos kūrimo,kitų vaikų gamybos,tai reikia pirmiausia pasiskaičiuoti,ar gali sau leisti ir kiek gali leisti tų vaikų turėti ir išlaikyti

tai ir sakau, tai butu "idealu", idealiame pasalyje taip turetu but.

Bet siaip, man tai keistas N-tuju kisimasis i exiu ir vyro finansinius santykius. Ypac toks agresivus kisimasis kaip Slavlantos

O visoms besiteisiančioms ir nesusitariančioms su tėveliais patariu susirasti gerą advokatą ir nepagailėti jam pinigėlių,kadangi jis tikrai ne tik su advokatu konsultuosis,bet dar ir pašonėje jų turės (gal net ir ne vieną)
Papildyta:



Abi vienu metu tą pačią mintį parašėme
Papildyta:


Ir dar. Jei jau sugalvoji šeimą kurti su jau ją turėjusiu vyru,protinga būtų pamatyti kaip jis rūpinasi savo vaikais,kalba apie vaikų motiną,jo požiūrį į šitai. Va čia ir pamatysi tikrąjį jį.

oi zinok, ne velnio. As antroji, ziurejau i pirmaja ir savo ateiti buriausi. Nieko panasaus Za čto borolas'- na to i naporolas' (uz ka kovojau tas ir virto mano prazutim) Ai, nesipliesiu.

egesichora,
labai daug makles surasete. kam veidmain klausiat, kiek vaiku tevas augina -kai vaikai priskiriami motinoms pagal konstitucija, paskaitykit tema, kur vienas vyriskis nori vaika sau prisiteisti, ir yra isvadinamas tironu ir tt.
jei vyras noretu auginti vaika - jus ji duotumet? tuoj prasidetu: bet tu nesugebi, as geresne, mano darbas lankstesnis, as ISNESIOJAU...
bet cia ne i tema.
tema yra pinigai, bet nebutina plakti daug paskiru minciu, vos uzkabinant viena ar kita.

ir kodel negalima tu vyru ginti? vat jus zodi vargsai vel rasot kabutese. apie ka ir kalbu. jei esi vyriskos lyties ir turi vaika/u, tau draudziama but vargsu, sirgt, turi tik dirbti, ir ne. svarbu, uzdirbti.

juokas juokais. yra ir geru vyru. yra vyru, imanciu biuleteni, ir is darzo vaikus parvedanciu, ir dar dalis vyru ta mielai darytu, jei vaiku mamos jiems ta leistu.

Given444,kodėl kaltinate mane veidmainiavimu?Manau,tikrai aiškią savo poziciją nusakiau,nieko nesušvelnindama. Neskaičiau aš apie tą Smūgį (ar kaip ten). Bet,pripažinkite,kad tai-vienetiniai atvejai. Čia tema ne apie normalius tėvus,kurie rūpinasi savo vaikais,su jais bendrauja,paiso jų poreikių. Kalba apie išsiskyrusį vyrą,kuris išsiskyrė ir su savo vaiku ir dabar bando dar kažkaip prieš jį laimėti,apgauti.
Tikrai neveidmainiaudama pripažinsiu,kad mama yra artimesnis žmogus už tėvą. Taip jau gamtos surėdyta . Bet yra ir čia išimčių. Kažin,ar labai daug vyrų,po ištuokos,siekia auginti vaiką (realiai,nenumesdami kokiai močiutei,ar savo pasijoms)?
Jei moteris neleidžia tėvui bendrauti su vaiku,tam gali būti labai svarios priežastys (aš nekalbu apie kokią ten asmeninę pagiežą ir t.t.),netgi tas pats besiskundžiantis vyras taip ims ir viską kaip ant delno tame forume ,ar kitu atveju,išdės? O gal tas besiskundžiantis tėvelis realiai to net nesiekia,nei ateina,nei paskambina... Paimkime netgi tai,kad kiekvienas turi savo teisybę,nutyli tai,kas jam atrodo nereikšminga,o ištikrųjų tai viską lemia ir yra pagrindinė priežastis.
Paklauskite Slavlantos (kad ir kitos,tik paprasčiausiai paskutinįjį pavyzdį paėmiau),ar ji sutiktų, savo skundo sąlygomis,pasiimti auginti vyro pirmąjį vaiką su dabar savo jam siūlomu 125 LTL išlaikymu mėnesiui

Kiekvienas mes turime savo moralę ir pasaulėjautą.Kaip pasielgsime konkrečioje, neįprastoje gyvenimo situacijoje,va nuo to ir priklauso+dar nuo drąsos. Manau,kad konkrečiu atveju valdo baimė netekti,neaiškumas dėl savo paties ateities ir vietoje to,kad būtų bandoma eiti į priekį,sukurti daugiau,rasta išeitis stovėti vietoje ir pabandyti susigrąžinti,sutaupyti kito sąskaita.

cia apie ka?

Given, na Smugio tikrai vyro pavyzdziu nesirinkciau

Paskaitinejau temaa ir pagalvojau - Dieve, kaip mano dukrai pasiseke su tevais... Niekada nesidomejau jokiais istatymais ir neieskojau po skyrybu teisybes ir jokiu pinigu. Aciu Dievui dukros tevas turi pakankamai atsakomybes ir proto pasirupinti savo vaiku taip, kad man net alimentu, oficialiai priteistu, prasyti nepatogu, jei laiku neperveda i saskaita. Nes dukra gauna is jo visko keliskart daugiau negu priklauso. Kartais net atrodo, kad per daug lepinama yra. Aisku mes abu nesedim sudeje ranku, mano finansine padetis irgi gereja siuo metu. Bet man atrodo svarbiausia nenoreti per daug. Kai skyriausi pries 6 metus, vyras turejo(ir tebeturi) santuokoje pradeta versla, jei pagal istatymus, juk viskas dalyjama i keleta daliu, ar ne? Net nezinau kaip turejo buti viskas padalinta. Ir man niekada tai nebuvo idomu. Nieko nereikejo is jo, norejau tik ramybes. Uzteko to, ka iseidamas is nedidelio musu butuko paliko. Uztat dabar turiu zmogu, i kuri galiu bet kada kreiptis bedai istikus. O buciau isigijus priesa ir dar kiek nervu susigadinusi... Nuo to nebutu buve geriau nei man nei musu dukrai. O dabar gyvenam ramiai. Galima sakyti man pasiseke del buvusiojo, neziurint i tai, kad gyventi kartu mums neisejo, zmogus turi atsakomybes jausma. Jei butu kitaip, aisku gal butu sunkiau. O siaip atsakomybes jausmas nepriklauso nuo to, ar tevai gyvena kartu ar atskirai. Man liudna stebeti ir girdeti kaip tevai apleidzia savo atzalas. Beje kai moterys manipuliuoja vaikais, o pacios negalvoja kaip galetu pagerinti savo materialine padeti, vien tik reikalauja visko is buvusiuju....irgi baisu. Rupintis vaikais turi abu tevai vienodai.

Neturės. Tėvai turi teisę, gali, jei turi iš ko, bet neprivalo išlaikyti pilnamečių.

reikia skaičiuoti, ar dar gali sukurti šeimą, turėti vaiką, būti laimingas, ar gyventi vienišas, pasimatydamas kartą ar du per mėnesį su vaikais po kelias valandas, o geriausia ieškoti kokios nevaisingos moteriškės, kuri neorės vaikų, nes negalės jų turėti...

Galiu tik dziaugtis , kad yra dar mamos, kuriom rupi, kad vaikas turetu teva, o ne "alimentininka" ir "skolininka". Nes ziuriu daugumai jeigu tevas neturi siuo metu kaip materialiai prisideti prie islaikymo, jau ne tevas, o gali buti pavadintas visokiausiais zodziais ir dar jo zmona ir kitas vaikas tikri nieksai. Ar ne taip? Nekalbu apie tuos tevus, kurie visa gyvenima nesirupina savo vaikais, paliko be nieko, be ploto, be lesu ir isejo. Yra toks atvejis. Ir vistiek tai yra tevas vaikui, kuris dave gyvybe, blogai vaikui apie ji negalima sakyti vistiek.
Kaip bebutu cia diskutuojama apie mane ir mano vyra... Tai vyras liko be nieko (taip, taip "koks vargselis", galite cia visos norincios rasyti), paliko buta. Nuo skyrybu iki pat beveik 16 metu uz vaika pervedinejo pinigus, duodavo grinais (ko nereikejo daryti), bendravo su vaiku. Kai sukure nauja seima, bendravimas nesibaige, bendravimas tapo bendru musu. Jo cia ne tas bendravimas, kai kasdien galima matytis, juk su savo seima nevisada yra laiko net kur nors net nueiti pailseti. Bet jis buvo ir yra iki siol. Bet va...dar vienas vaikas seimoje, trupuciuka plius dar krize, mamyte negavo pilna suma ir butinai reikia begti i anstoliu kontora. Na ka gi, jos teise. Ir dar kartoju, musu teise paduoti i teisma del islaikymo sumazinimo 430 lt iki kiek leis teismas, kad nemanipuliuotu kada noresis. O vaikas netgi sulaukus 18 metu nebus apleidziamas, nes jisai myli teva, tevas vaika. Ir ne tik pinigai lemia vaiko santykius su vaikas. Pagalvokite mamytes apie tai, pries tai kai pradedate kovoti su vyrais.