QUOTE(Alchemie @ 2007 01 24, 22:53)
Vivjana, o zliumbimo metu reiktu kalbet. Vaikeli, labai tave myliu, bet man labai skauda, kad neklausai manes. Sesute susalo ir as susalau, tu kaip didele mano padejeja padek kita syki pareiti namo.Jos pasilikimas, tai isskirtinio demesio prasymas ir savarankiskumo rodymas. Zinau, kad sunku, as irgi esu is nevilties 100 sykiu taip verkusi, bet kai verkiat kartu tai vyksta toks verkimo dialogas
kada ji gal isgirstu ta momenta, kad ji svarbi ne tik tada kai grizti jos jau pasiimti, bet ir tada, kai lydi tave ir sese namo
tai vat kad pratruksti zmogus ir nebezinai ka sakyt, apibariau, paaiskinau, kad mes stengiames abi su sese ja ant kalniuko vedem, o jinai poto nenorejo su mumis ait, kad taip negalima, kad kita karta mes su ja nenoresim ait ir dar paaiskinau, kadvienai jai [asilikt negalima, nes gali vel priepuolis atsitikt ir nebus kam padeda, po to jinai gloste mane priejus
po to kaip ir nebesipykom, bet jinai vistiek nelabai klause, nors be paliepimo persirenge ir atejo puzlio deliot
siaip mano nervai biski jau sugriuve, magnio pagersiu kad stresa nuimtu, va ramuneliu arbata geriu atsisedus, vaikai miega, vakaras ramus
antradieni uzrasiau pas neurologe Vitalija, paziuresiu ka sakys...
juk visko nutinka. o vaikiukas dar tik augantis ir po truputuka supras. kol kas dar neįjungia smegenėliu užtai ir gaunasi, kad nemasto. pamatysi viskas po truputuka susitvarkys ir pradės mastyti.
