Ar saugūs mūsų vaikai mokykloje?

vat aš irgi manau,kad tokį vaiką reitų tiesiog mesti lauk iš mokyklos...suprantu,kad čia tuoj gali prasidėti puolimas,kad mol taip pasisakydama einu prieš neįgalių vaikų integraciją į visuomenę ir pan...bet yra vienas skirtumas-jei taip padarytųšiaip vaikas,neturintis jokių sutrikimų, jis būtų momentaliai pašalintas...o čia va ne visai sveikas...
bet...aš ir mamos nesuprantu kokio velnio tą vaiką laikyti toj mokykloj,jei jis pasak jos ten šeižiamas ir visaip kaip žlugdomas?kas čia? kvailas principas?
Papildyta:

o kartais ta agresija būna tiesiog psichinės ligos forma...man artimų žmonių šeimoje yra mergina,kuri yra labai agresyvi, kai jai užeina...tiesiog užbanguoja,taip sakant...jai pripažnta liga...psichinė...o šeima ten šilkinė...labai ją myli ir pan,bet kai ji užsiunta-puola visus iš eilės,o paskui blogai jaučias dėl to,ką padarė

taigi ta motina sakė, kad vsiaks čia melas ir kad vaiaks tik su peiliuku nuo plastelino lakstė, ir kad čia nieko tokio, kad jis nieko nesužeidė. O didrektorė išpūtė burbulą, nes norėjo reklamas ar kažkaip ten

Mano sūnaus klasėje yra toks pat egzempliorius. Nuo antros klasės (dabar jie - aštuntokai) kiekvienas pirmas tų metų tėvų susirinkimas bna užbaigiamas tėvų parašų rinkimu bei laiško rašymu mokyklos administracijai, kad išmestų tą vaiką. Viename susirinkime tą patį išsakėme ir jo motinai (motina, beje, tokia pati, kaip ir šitoje istorijoje - klykia, kaltina visą pasaulį ir nė už ką nesutinka bent pripažinti, kad vaikui reikia adaptuotos programos ar kažko pan., neatsimenu) Galvojot, ką nors pasiekėme? CHA. Tas pusgalvis terorizuoja mergaites, jos bijo apie jį šnekėti, prigrąsintos susidorojimu ir savo kietų draugų demonstravimu. Šiais mokslo metais jau sutrenkė vienam klasiokui smegenis. Didžioji dalis vaikų jau išsilakstė iš tos klasės, maniškis kategoriškai atsisako (ne tik jis, jo draugai taip pat)
Džiugina tik tas faktas, kad šimet jau, atrodo, galima bus jį palikti antirems metams jau BE tėvų sutikimo. Va tuo laukimu mūsų klasės tėvų bendruomenė ir gyvena...

(direktorė, beje, nė karto nesiteikė su tėvais pabndrauti. Tiesa, su ta pusprote motina, tai, manau, bendravo. Matyt, ir atsikando tos šeimynėlės, daugiau bijo ją pakliudyt)
Papildyta:


Tu rimtai tuo patikėjai, ar čia aš tavo jumoro nesupratau?

Direktorei reklamos reikia, - o kam? Šitokiu būdu ta įstaiga gauna teigiamą dėmesį?

(Truputį pažįstu tą direktorę, padoriausia ir švelniausia moteris, apie tą vaiką pasakojo dar praeitais metais, kad yra vaikščiojanti siaubas.)

Baisi istorija. Keista, kad nėra įstatymo ginančio kitų vaikų saugumą. Juk suaugusį agresorių izoliuoja. O čia? Gal laukia, kol kas nors liks suluošintas visą gyvenimą, o gal dės baudas motinai ir galvos, kad to užtenka.

Švietimo įstatymas

29 straipsnis. Priėmimas į mokyklą, perėjimas į kitą mokyklą ir pašalinimas iš mokyklos

1. Asmuo turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.

2. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo ir profesinę mokyklą tvarką nustato steigėjas, remdamasis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais.

3. Į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklą pirmumo teise priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos steigėjo tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo lavinimo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.

4. Priėmimo į nevalstybinę mokyklą, vykdančią formaliojo švietimo programas, tvarką nustato steigėjas, remdamasis šio Įstatymo nustatytais priėmimo į atitinkamas programas reikalavimais.

5. Priėmimo į neformaliojo vaikų švietimo programas vykdančią mokyklą tvarką nustato steigėjas.

6. Priėmimo į aukštąją mokyklą sąlygas nustato aukštoji mokykla. Valstybinė aukštoji mokykla priėmimo sąlygas ir taisykles suderina su švietimo ir mokslo ministru Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Asmenų priėmimą į specialiojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas vykdančias mokyklas reglamentuoja Specialiojo ugdymo, Profesinio mokymo ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymai.

8. Vaikas iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.

9. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaikų teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.

10. Mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš valstybinės ar savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. Mokyklos vadovas kartu su mokyklos steigėju arba bendru steigėjų susitarimu, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) dalyvaujant, mokinį perkelia į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir perkėlimą mokykla informuoja jo gyvenamosios vietos savivaldybę.

34 straipsnis. Švietimo prieinamumas specialiųjų poreikių asmenims

1. Specialiųjų poreikių vaikui jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu sudaromos sąlygos ugdytis arčiau jų gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokykloje visiškos, dalinės integracijos forma arba specialiojo ugdymo programą vykdančioje mokykloje. Vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius įvertina, ugdymo formą siūlo mokyklos specialiojo ugdymo komisija arba pedagoginė psichologinė tarnyba. Mokyklą vaikui rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba.

2. Profesinė, aukštesnioji, aukštoji mokykla nustato papildomą lengvatinę specialiųjų poreikių asmenų priėmimo į šias mokyklas tvarką.

3. Specialiųjų poreikių asmeniui švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, aprūpinant ugdymui skirta kompensacine technika ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais.

46 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos

1. Mokinys turi teisę:

1) nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas;

2) pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą, kvalifikaciją;

3) sulaukęs 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

4) gauti geros kokybės švietimą;

5) eksternu laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar jos dalis (modulis) įvykdyta;

6) pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus; studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas; pereiti iš vienos profesinio mokymo pakopos į kitą, jeigu jo bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas atitinka nustatytus reikalavimus;

7) į psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;

8) į socialinę pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai, rūpintojai);

9) mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą;

10) į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą;

11) dalyvauti mokyklos savivaldoje;

12) įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;

13) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo, Aukštojo mokslo ar Neformaliojo suaugusiųjų švietimo bei kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

2. Mokinys privalo:

1) sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

2) stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;

3) mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų.

49 straipsnis. Mokytojo teisės ir pareigos

1. Mokytojas turi teisę:

1) siūlyti savo individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

2) ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

3) būti atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

4) dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą;

5) dalyvauti mokyklos savivaldoje;

6) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo, Aukštojo mokslo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

2. Mokytojas privalo:

1) užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

2) ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

3) laikytis teisės norminių aktų patvirtintų Mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų;

4) tobulinti savo kvalifikaciją;

5) suteikti pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių;

6) nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

7) nuolat informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir pasiekimus;

8) vykdyti kitas Specialiojo ugdymo, Profesinio mokymo, Aukštojo mokslo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymų nustatytas pareigas.

3. Pedagogų profesinių sąjungų atstovai turi teisę netrukdomai dalyvauti sprendžiant pedagogų darbo sąlygų klausimus darbovietėje.

o aš šioje istorijoje labiau pasibaisejau pedagogu, o ne vaiko elgesiu. Jis vaikas, jis turi bedu (panašu, kad nebeatitaisomu), bet pedagogai?????? Antroko nesugebeti sutramdyti
Suzalotu vaiku tevų vietoje, manau, pirmiausia paduočiau į teismą tos mokyklos vadovę. Juk yra šimtai ekstremalesnių situacijų, tai ką ji pabėgtų ir paliktų vaikus likimo valiai???? Siaubas. Tokiems pedagogams ne vieta darbe su vaikais, kai yra būtinas vaiko saugumas. Ir apskritai, koks ten turetu būti peilis, skirtas plastelino pjaustymui, kad suaugę žmonės jo išsigastų? Kokio velnio klasėje laikomi peiliai???

Čia dar reikia įvesti žurnalistinės leksikos koeficientą. Gali būti, kad aprašydami situaciją kiek ir pagražino, kad būtų pirmo puslapio verta tema.

Realiai turime faktą, kad smurtavo mažametis ir suaugusieji jo nesutramdė. Nežinau ar gali mokytoja savo rankomis tramdyti vaiką ir likti neapkaltinta neteisėtu vaiko lietimu ar net jo skriaudimu. Juk tramdomas vaikas galėjo susižaloti ir tada straipsnis jau būtų apie mokytoją-pabaisą.

Labiausiai jaudina mane nepaisymas to fakto, kad nukentėjo visi vaikai, kurie matė tuos įvykius. Visi jie patyrė emocinę skriaudą, jausis nesaugūs šalia to vaiko, o jis vaikščios po klasę be apribojimų.

To vaiko baisuoklio ,labai skaudu taip vadinti, mama nesuvokia koki nesveika vaika ji augina.Jam reikia pagalbos,spec mokyklos,o ne pateisinimo ir kazkokiu paistalu apie plastilino peiliuka.Ji sako ,kad niekas nenukentejo,kaip tai ne vaikai sulauzytomis rankomis.Kas per pedagogai jei negali is antroko atimti peilio.Jie turi apsaugoti kitus vaikus.As pati pedagoge ,bet tokio dalyko negaliu suprasti .Yra situaciju ,kai ir suaugusius galima sulaikyti,o cia 9 metu vaikas.Mokykloje dideles problemos.Saugokime savo vaikus.

Tikrai visiai nesuprantamas pedagogų, o ypač direktorės elgesys. Nežinau, kaip jausčiausi, jei man kurią dieną pasakytų ,,9 - metis pripjovė jūsų vaiką, nes jis nespėjo, kaip visi mokytojai ir kai kurie vaikai pasislėpti"

O dėl to peilio, tai panašu, kad suaugę jo nė nematė, (tik tas antrokiukas, kurį vijosi ir kuris pasislėpė direktorės kabinete, na, gal dar keli mažiai), kitaip žiniasklaidai gal nebūtų trimitavę, kad nuo plasmasinio peilio plastelinui užsirakinę kabinetuose slėpėsi . Įdomu, ką ta direktorė, tūnodama užsirakinusi kabinete galvojo, žinodama, kad už durų (berniuko žodžiais) antrokas su peiliu švaistosi. Gal meldėsi, kad geriau kokį 10 koridoriuje esančių vaikų sužalotų, nei ją?(atsiprašau, bet labai jau man pikta)

Apie tą agresyvų vaiką mažai ką žinome, bet panašu, kad mamą gydyt reikėtų. Nuo aklos motiniškos meilės . Tiesiog yra tokia mamų kategorija, kurios atsisako, bijo patikėti, kad jų atžala dėl kokių tai priežasčių gali padaryt kažką blogo. Ir nesupranta, kad tuo skriaudžia ir gadina pirmiausia savo vaiką.

Kaimynus kažkada turėjome su dviem paauglėjančiais berniukais. Vaikai, kaip vaikai, tai geresni, tai iškrės ką, tik mama juos nuolat su aureolėm regėjo. Kartą mano tėvas rūsy nugirdo, kad jų ten ardomas dviratis atimtas iš kažkokio vaiko. Nuėjo pas mamą, gražiai bandė pasakyti, kažkaip su tais vaikais pasikalbėti siūlė (niekur skųsti negrąsino). Ko tik neišgirdo Iškoliojo ant visos laiptinės, patį kurčiu vagim ir t.t. apšaukė. Rezultatas po eilės metų gavosi toks, kokio ir reikėjo tikėtis - abu jau kelis sykius zonoj pabuvę, vienas narkotikų prekeivis

Kiekviena mama aišku nori tikėti, kad jos vaikas ne toks kaip kažkam blogai pasirodė. Bet čia tikriausiai labiausiai tinka rusų patarlė: tikėk (pasitikėk), bet tikrink.

Šiandien taip pat yra neblogas straipsnis ta pačia tema

Siaubinga istorija. Savo vaikų toje mokykloje nenorėčiau palikti. Ir ne tik dėl to ligoto berniuko, bet ir dėl mokykloje dirbančių pedagogų. Vietoj to, kad nuramintų tą vaiką, jie užsidarė kabinete Man tai nesuprantama

tai kas gi tokiom šnekom patikės? Motina sakė viską, kad tik savo vaiką apgint. Prišnekėjo nesąmonių...

Man tik labai įdomu, kuo visas šis reikalas dabar baigsis

beje, ar aš kažką sapnuoju, ar tų antrokų tėvai nori kreiptis dėl kompensacijos?