QUOTE(jėga @ 2006 10 24, 15:21)
Aš neturiu bendravimo problemų su savo paaugliais sūnumis
Na kaip sakoma, jei su paaugliu nėra jokiu problemų, tai jau yra problema
QUOTE(jėga @ 2006 10 24, 15:21)
Kaip viskas paprasta Tik, niekada nesakyk NIEKADA. Aš neturiu bendravimo problemų su savo paaugliais sūnumis, bet jau dabar pradedu bijot savo būsimo keturmečio paauglystės...
Aš siūlau savo problemos sprendimo būdus. Tokius, kokius įsivaizduoju. Perskaičius tavo posta kyla mintis, kad geriau nieko nesiūlyti, o susiimti už galvos ir garsiai dejuoti "O Dieve Dieve, kaip baisu..."
Ir kad aš garsiai nešneku apie savo asmenines problemas vaikų auginime, tai dar nereiškia, kad aš jų neturėjau. Ar kad jie užaugo patys savaime. Kiekviena mama susiduria su vienokiom ar kitokiom problemom. Tam čia ir esame, kad pasiūlytume vienokią ar kitokią išeitį. net jei ji kažkam pasirodys ir nelabai tinkama, galbūt atsiras žmogus, kam ji bus tinkama.
QUOTE(Cassandra @ 2006 10 24, 14:19)
Nereikia suplanuot eiti pasivaikščioti, jei pastoviai to nedarote. Tai nebus natūralu. Geriau suplanuokite kartu padaryti vakarienę, persodinti gėles. Geriau paprašykite savo paaugles mergaites padėti jums išsirinkti jaunatvišką papuošalą. Mano sūnus jau suaugęs, tačiau ir tuo sunkiu paauglystės laikotarpiu rasdavom (kartais lengviau, kartais sunkiau) bendrą kalbą. Nepamokslaudavau, nemoralizuodavau. Kalbėdavomės apie realų gyvenimą. Dažnai klausdavau jo nuomonės apie vieną ar kitą man rūpimą gyvenimo reiškinį. Vaikams svarbu jausti, kad jų nuomonė yra vertinama. Taip pat jie puikiausiai jaučia, kada jų nuomonė yra iš tiesų svarbi. O ne pasiklausiama tik tam, kad palaikyti pokalbį. Su saviškiais vaikais reikia susidraugauti, pereiti iš situacijos "mama- vaikas" į situaciją "mes - draugai ir artimi žmonės".
.......
.......
va tame ir reikalas, kad skoniai ir nuomonės tikrai smarkiai skiriasi kai kuriose vietose, vyresniąjai jokiu būdu negaliu pati savo nuožiūra drabužių pirkti - nenešios. Jei ji išrinktų man papuošalą 100 proc. garantija - man nepatiktų. Kol kas randam kompromisą ir ko gero tikrai iš naujo reikia mokytis bendrauti. Įsiklausyti į nuomonę nėra lengva
QUOTE(sparow @ 2006 10 24, 15:33)
Na kaip sakoma, jei su paaugliu nėra jokiu problemų, tai jau yra problema
QUOTE(Cassandra @ 2006 10 24, 15:31)
Aš siūlau savo problemos sprendimo būdus. Tokius, kokius įsivaizduoju. Perskaičius tavo posta kyla mintis, kad geriau nieko nesiūlyti, o susiimti už galvos ir garsiai dejuoti "O Dieve Dieve, kaip baisu..."
Nelabai supratau, ką jūs čia norėjot pasakyt. Ar tiesiog temos pratęsimo laukiat, tik užsikabint nėra už ko
Aš nesakiau, kad su paaugliais neturiu jokių problemų. Taip pat niekur neminėjau: "Dieve, kaip tai baisu..."
jėga, kimbam, nes tu irgi labai kimbi. Ir galiu pasakyti, jog į visą problemą žiūri tik iš motiniškos pusės.
Yra žmonių, kurie gal dirba dabar, gal anksčiau buvę kitoje, tavo taip kritikuojamoje pusėje. Bet tos moterys tap pat yra mamos, auginančios savo vaikus. Kaip tau rodos, kieno nuomonė yra labiau objektyvi?
O apie tą "jokių problemų" aš hiperbolizavau. Nejau sunku suprasti joke. Nors tame "juoke" daug tiesos
Yra žmonių, kurie gal dirba dabar, gal anksčiau buvę kitoje, tavo taip kritikuojamoje pusėje. Bet tos moterys tap pat yra mamos, auginančios savo vaikus. Kaip tau rodos, kieno nuomonė yra labiau objektyvi?
O apie tą "jokių problemų" aš hiperbolizavau. Nejau sunku suprasti joke. Nors tame "juoke" daug tiesos
QUOTE(sparow @ 2006 10 24, 15:49)
jėga, kimbam, nes tu irgi labai kimbi. Ir galiu pasakyti, jog į visą problemą žiūri tik iš motiniškos pusės.
Taigi, kimbu, nes man tai yra aktualu Aišku, visų pirma atstovauju mamų pusę. Ir tikrai manau, jei ta ar panaši problema asmeniškai paliestų ir tą antrąją pusę, čia pasisakančias pedagoges, jos taip pat atstovautų savo vaikus. Tokia yra mamiška prigimtis
Kalbant apie Santautą. Dar pora aplinkybių. 1. Vaiko raidos centro specialistų diagnozė: normaliomis aplinkybėmis jis yra visiškai normalus vaikas. Net ne hiperaktyvus. 2. Prižiūrėti berniuką per pamokas buvo įdarbinta (puse etatu) jo močiutė. Žinot, ką ji darė? Daužė vaiką prie bendraklasių Jei su vaiku šitaip nuolatos elgiamasi ir namuose, nenuostabu, kad vieną dieną jis neteko kantrybės. Tokiomis aplinkybėmis man iš tikrųjų labiausiai gaila berniuko. Net jei jis būtų mano vaikų klasiokas.
QUOTE(Summer @ 2006 10 24, 16:31)
Kalbant apie Santautą. Dar pora aplinkybių. 1. Vaiko raidos centro specialistų diagnozė: normaliomis aplinkybėmis jis yra visiškai normalus vaikas. Net ne hiperaktyvus.
(Smurka vėl sakys "ko akis išpūtei" )
Bet kaip suprasti "normaliomis aplinkybėmis"??? Išeitų, kad mokykla yra tokia ekstemali vieta, kad jis tampa ne savimi (ar kaip kitaip išsireikšti)??? Ar tai tikybos pamokos jame pažadina blogį ?
Kažkas vistik čia ne taip...
QUOTE(jėga @ 2006 10 24, 15:55)
Taigi, kimbu, nes man tai yra aktualu Aišku, visų pirma atstovauju mamų pusę. Ir tikrai manau, jei ta ar panaši problema asmeniškai paliestų ir tą antrąją pusę, čia pasisakančias pedagoges, jos taip pat atstovautų savo vaikus. Tokia yra mamiška prigimtis
Saviškiui, kol jis dar mokėsi, aš pasakiau: "Kad neišgirsčiau nei vieno blogo žodžio nei apie tavo elgesį, nei vieno blogo žodžio apie mokytojus. Įsikalk į galvą, kad mokytojas yra teisus. Iš manęs tavo pusės palaikymo nebus." Turėjom šokių tokių mokymosi problemų, nes kai kada vaikinas bandė sau pasilengvinti gyvenimą patingėdamas ir neatlikdamas namų darbų ar kt. užduočių, nors galvą ir turėjo gerą. Tačiau nusiskundimų dėl netinkamo elgesio nebuvo. Vaikas turi matyti aiškią tėvų poziciją tuo atžvilgiu.
QUOTE(Cassandra @ 2006 10 24, 14:32)
Saviškiui, kol jis dar mokėsi, aš pasakiau: "Kad neišgirsčiau nei vieno blogo žodžio nei apie tavo elgesį, nei vieno blogo žodžio apie mokytojus. Įsikalk į galvą, kad mokytojas yra teisus. Iš manęs tavo pusės palaikymo nebus."
O vat sitoj vietoj tai net ir labai nesutinku. Deja, tikrai ne visada mokytojas teisus. Manau, kad bet kokiai problemai esant reikia pirmiausia kalbetis su vaiku. Nu nezinau kaip as pasielgsiu, bet taip atstumti vaika dar nesant problemai