QUOTE(jėga @ 2006 10 24, 08:29)
Nors norėčiau manyt ir tikrai tikiu, kad yra ir tokių pedagogų, kurie galvoja taip, kaip tu dabar. Gaila tik, kad jų yra nedaug. O tie likusieji, dirba tik dėl "paukščiuko", dėl atlyginimo, dėl dar kažkokių savanaudiškų paskatų, bet tik ne dėl to mokinio. Va čia ir yra būtinas tas besąlygiškas paklusnumas. O kaip kitaip
Va,
Cassandra, pasakė žodį ir gipsas
Metė į kažkurį žvilgsnį, anas jau ir bijo
O gerai pagalvojus, juk būtent tie maištautojai, gyvenime pasiekia daugiau, nei prisitaikėliai. Jie nebijo pakovot už save! Aišku, ir čia būna išimčių.
Manai, kad mėtau žvilgsnius į visas amžiaus grupes be išimties?
Jei aš drausminiu atžvilgiu "nepastatysiu į vietą" penktokų, tai, kai jie taps septintokais -aštuntokais, aš išvis su jais nepajėgsiu susitvarkyti. Taip jau yra, kad penktokus "lauži" per drausmę, tą durną vidurinį amžių, 7-9 klases, per darbą, na o su vyresniaisiais jau kalbiesi kaip su būsimais studentais, suaugusiais ir protingais žmonėmis. Auga vaikas, auga jo supratimas apie pasaulį, keičiasi ir bendravimo būdas su juo. Nė karto neglosčiau jokio vaiko, išskyrus atvejus kai mirė artimieji, nes bet koks vaiko lietimas, tame tarpe ir glostymas, yrea intervencija į jo asmeninę zoną. Man pačiai vaikystėje būdavo nemalonu, kai suaugę mane puldavo glostinėti. Gerą požiūrį į vaiką galima išreikšti įvairiaus būdais, ne vien tik fiziniu kontaktu. Apskritai, tiesioginis fizinis kontaktas, t.y. visokie glostinėjimai, kertasi su mokytojo etika.
Toliau. Jei esi mokytojas dalykininkas - tavo pagrindinė užduotis paruošti vaikus savo dalyko egzaminui. Padėti gerus savo dalyko pagrindus jau žemesnėse klasėse. Tėvai iš tavęs baigiamojoje klasėje pareikalaus konkretaus rezultato, o ne lyriškų šnekų su vaikais apie paukštelius irgi bitutes. Turint omenyje šių laikų programų sudėtingumą ir apimtį - kiekviena pamokos minutė yra neįkainojamos vertės. Todėl žaisti per pamokas žaidimus" Nu gal tu būk geras vaikas, aaa?" nėra kada. Todėl ir "užmušinėju" žvilgsniu. Ir dirbam per mano pamokas, o ne durnių voliojam. Tačiau ir dirbdami randam laiko ir pajuokauti, ir trumpai pakalbėti apie nūdienos aktualijas. Tiksliau sakant, dirbom. Kai išeidinėjau iš darbo, ne vienas mokinys reiškia apgailestavimą, tame tarpe ir tie, kuriuos "tarkuodavau". Ne vienas pasakė: "Per jūsų pamokas bent tvarka būdavo ir mes išmokdavom."
Manai, kad aš slopinu maištautojus? Visada skatindavau savarankiškai mąstančius, visada skatindavau išsakyti savo nuomonę, tačiau bet kokius mėginimus iškelti savo EGO virš klasės interesų, atimant brangų pamokos laiką, trukdant dirbti kitiems klasės draugams, negailestingai slopindavau. Individualybė turi daug sąlygų pasireikšti konkursuose, užklasiniuose renginiuose, varžybose ir kitur. Tačiau pamokos metu yra klasė - kolektyvas, gyvas vientisas organizmas, atėjęs gauti žinių, o ne atskiri keli karaliukai ir jų užslopinti statistai.
), turinčių dėmesio sutrikimų. Ir tokie yra iškart nurašomi, nes jie neatitinka visuotino standarto, nepaklusta bendrom taisyklėm, jie yra "stabdys" 
