Kaip prieiti išpažinties

Nu keistai gi tu noris atlikti atgailos sakramentą, dėl vienų nuodėmių gailiesi o dėl kitų negali priverst savęs gailėtis ir nenori sutikti su Bažnyčia.
Arba tu priimi Bažnytines nuostatas, arba- ne.
O atsakymą ir pati širdies gilumoje jauti,.... tai nebus sąžiningai atliktas Atgailos sakramentas, nes tu statai sąlygas.
Dar vienas dalykas: eiti reikia prie klausyklos vienai, bet ne su visom bobutėm.
Ne tik bobutės eina atlikti išpažintį, bet ir jauni žmonės ir truputėlį pagyvenę.

O tai ką tada man daryti, jei aš ne su viskuo sutinku? Tėvai mane pakrikštijo. Sutvirtinimo sakramentą priėmiau giliai tikėdama tuo, ką darau. Bet dabar yra dalykų, kuriuos dariau, kuriuos katalikų bažnyčia laiko nuodėme, tačiau aš pati viduje to nuodėme nelaikau. Iš čia ir kyla tas mano savos bažnyčios statymas.

Ar įmanomas toks variantas, kad aš nueinu pasikalbėti su kunigu? Tai nebūtinai turi būti išpažintis, tiesiog pagalba susirasti save toje Dievo karalystėje. Ką aš turėčiau daryti? Kur kreiptis? Aš net nebemoku su kunigu sveikintis.

Susirask kunigą ar vienuolį paprašyk jo skirti tau laiko.Galėsit pasikalbėti ir susidelioti taškus ant i. Kokiam mieste gyveni?

Problema yra, kad mes neturime normalios sąžinės sąskaitos. Paauglystėje mamos draugė davė prieškarinę vienuolių sąžinės sąskaitą- buvau apšąlus, kiek naujų nuodėmių savyje atradau ir kaip kitaip pradėjau traktuoti kitas.
Tavo pavyzdyje tingėjimas lyg ir per stipriai pasakyta (juk tai sunki nuodėmė, o tokie netobulumai- atidėti siurbimą, ruošti abejotinos vertės maistą...), bet jeigu pasiknisus giliau, kodėl neprisiverti to padaryti, nors manai esant reikalinga? Gal esi darboholikė ir visas jėgas atiduodi darbe, o šeimai nelieka? Gal blogai tvarkai savo laiką (pvz., žiūri "muilą") ir pareigoms šeimoje nebelieka laiko? O gal esi pedantiškai tvarkinga ir per daug dėmesio skiri kilimų siurbimui ?


Aš irgi iš ten (žr. kairėje), irgi laukiau, ieškojau, nervinausi, kad po išpažinties kunigas nieko esmingo nepasako...Viešėdama "didmiestyje" išsiklausinėjau, kuris čia geras nuodėmklausis, priėjau išpažinties, sužinojau atgailą ir išgirdau beldimą( eikite, jūsų nuodėmės atleistos...)
Tada pagalvojau, kad per daug noriu iš kiekvieno kunigo. Juk moku skaityti, religinės literatūros šiuo metu yra pakankamai, ko gero į savo klausimus turiu atsakinėti pati? O nuodėmklausiai su Dievo dovana reikalingi dideliems nusidėjėliams, žmonėms praradusiems ryšį su Dievu, bandantiems grįžti po ilgo laiko, ir mes su savo banaliom nuodėmėm neturėtume jų užimti...


Nieko neatsitiks, jei pasakysi "labą dieną", o šiaip krikščioniškas pasveikinimas buvo "Garbė Jėzui Kristui", atsakymas "Per amžius. Amen."
Mačiau, gyveni Vilniuj, taigi ten tokie " kietuoliai" kaip Julius Sasnauskas, tėvas Astijus (manau, Bernardinuose), pažįstu gerą kunigą Stasį Kazėną (šiuo metu, turbūt, Kazimiero bžn.). Paprašyk vilniečių, gal rekomenduos niekam nežinomą senuką, kuris yra nuostabus dvasios vadas (būna ir taip).
Taigi, lieka pabandyti tiesiog nužygiuoti į zakristiją ir pasakyti, kad turi problemų dėl išpažinties, ir norėtum tiesiog apie tai pasikalbėti. O gal dėl tokio pokalbio galima iš anksto susitarti telefonu, kad paskirtų laiką (ar aš čia fantazuoju?)?Sėkmės

O nuodėmklausiai su Dievo dovana reikalingi dideliems nusidėjėliams, žmonėms praradusiems ryšį su Dievu, bandantiems grįžti po ilgo laiko, ir mes su savo banaliom nuodėmėm neturėtume jų užimti...

Ką reiškią banalios nuodėmės?

Banalių nuodėmių nėra. Yra tik banalus supratimas apie jas...Bet kokia nuodėmė yra Meilės Įstatymo pažeidimas. Kur jau čia banalumas?

Gal kada ir padarysiu tai. Tikriausiai, dabar tam dar nesu pasirengusi, nes atidėlioju. Dėkui

Banalus- nuvalkiotas, įprastas, neorginalus, šabloniškas (TŽŽ). Manau, šis terminas tinka daugumai žmonių būdingoms, dažnai daromoms nesunkioms nuodėmėms apibūdinti.

Galima mąstyti ir taip, jei turi labai jautrią sąžinę. Tik , manau, yra nuodėmių iš kurių patys galime "išlipti", ir yra tokių, nuo kurių be pagalbos sunku išsivaduoti, arba sunku pačiam jas atpažinti (manai, kad tai pelės uodegėlė, o, pasirodo, tai drakono uodegos galiukas, ir, truktelėjus, nebežinai, ką su tuo daryti. Tada labai praverčia geras dvasios vadas.

Tokiu atveju gal geriau pas gerą psichologą nueiti, nemanau, kad kunigas prie savo langelio skirs pakankamai laiko to drakono ieškoti.

[QUOTE]Una Li
Tada pagalvojau, kad per daug noriu iš kiekvieno kunigo. Juk moku skaityti, religinės literatūros šiuo metu yra pakankamai, ko gero į savo klausimus turiu atsakinėti pati?

Sutinku ir aš taip galvoju, tik labai norėtųsi su kuo nors aptarti, tarsi pasitikrinti... Galvojau, gal internete rasiu, kokią nors nuoroda į seseris vienuoles, kurios užsiima dvasiniu palydėjimu...gal galėčiau su kokia susirašinėti. Kol kas neradau.

Žinoma, kad įmanomas varijantas, kai pati to norėsi.
O sveikintis tikrai ne problema, sakai Garbė Jėzui Kristui, o jei tai sunku pasakyti sakai "sveiki" arba "laba diena". Tikrai nieko tame baisaus ir blogo neįžvelk, kaip reikia sveikintis.
Ir dar, Tėvas Stasys Kazėnas tikrai geras sielovadininkas, nuostolio dvasinio tikrai nepatirsi, jeigu į jį kreipsies.

Keliu temą į viršų . Šiandien supratau , kad mano tikėjimas nieko vertas , išpažintys taip pat . Darau dvi mirtinas nuodėmes , kurios pasimiršta priartėjus prie klausyklos langelio . Nebemoku susikaupti , išpažinti ir atgailauti už savo nuodėmes .