Mūsų limfmazgių atradimo ir priežasčių ieškojimo odisėja prasidėjo prieš 2,5m. Po neaiškaus tonzilito ( neaiškaus todėl, kad dukra į ligoninę buvo nuvežta GMP dėl virusinės infekcijos, ligoninėj gydė ausų uždegimą, o man ant biuletenio parašė, kad tonzilitas ) aptikom guziuką kakle. Pediatrė paskyrė kraujo tyrimą, kraujas geras, visi apsiraminom. Bet guziukas neišnyko, sumažėjo, neskaudėjo, bet neišnyko. Kas pusmetį darėm kraujo tyrimus, viskas gerai. Šią žiemą smarkiai sirgom, antibiotikų daug gėrėm, apsveikom ir vieną vakarą pamačiau jau tris guzus... Vos sulaukiau ryto, pediatrė vėl paskyrė kraujo tyrimą ir Mantu reakciją. Kraujas kaip ir geras ( ribinė mažakraujystė ), o Mantu r-ja buvo įvertinta įdomiai. Gyd. pasakė, kad nieko tokio. Tada paklausiau, ką darom su guzais, jie vis dar trys, vis dar nemaži. Gyd. išsitraukia liniuotę, pamatuoja paraudimą, tada jau ajajai, duoda siuntimą pas ftiziatrą. Ten darom plaučių nuotrauką. Po nuotraukos komentaro pradedu verkti kabinete, nes gyd. pasako, kad nuotraukoje limfmazgiai padidėję visur. Klausiu ką dabar daryti, gyd. dar kartą žiūri į nuotrauką ( žiūriu ir aš, matau tik plaučiukus ) ir sako:"Atsiprašau, limfmazgiai padidėję tik kakliuke, tie, kuriuos matom". Fu.... Bet dar ne viskas. Gyd. pasako, kad plaučiai nepilnai užpildyti ( nu bet kaip mano vijurkėliui paaiškinti, kad sulaikytų kvėpavimą pilnu įkvėpimu ), kaklo limfmazgiai padidėję, ir šių dviejų požymių užtenka pradėti gydymą antituberkulioziniais vaistais. Ligoninėj. Skubiai pasirašiau, kad atsisakau ir dingau iš ten.
Bet guzai vis dar trys, man neramu, labai neramu... Vėl einam pas savo gyd., sėdim prie kabineto, laukiam savo eilės. Tada buvom visi trys, aš, vyras ir mano ligoniukas-dukrelė. Ji sėdėjo man ant kelių ir kažkaip pasuko galvytę. Nepatikėjau savo akimis, prašiau dar taip pasisukti, prašiau, kad vyras pažiūrėtų - buvo matyti vienas mažas guzelis. Buvo juokinga-laiminga-kvailoka situacija - ką gyd. sakyti...? Taip viską ir pasakiau, kaip buvo. Nu ir dabar toliau sekam,stebim.