Vaiko lankymas po skyrybų

sos dėl visai kūdikio lankymo gal turit patirties, kur vyras eidavo pas kelių mėn kūdikį...išsiskyrėm kai buvo vaikui du mėn ir dešimt dienų...

suprantu, kad čia daugelis tokių, kurių vyrai kaip tik NESIRODO PIRMAIS GYV MĖNESIAIS... na, bet
kaip turi būti suprantamas vyro prisidėjimas prie kūdikio prie-iūros? ar kartu man ragint važiuot pas gyd, ar tt. ar kaip tik netampyt niekur? turbūt sakysit priklauso nuo pačio vyro.?
ar sakysit, ateis trys metai, ateis ir tėvo amžius...

skaičiau apie porą situacijų, kur vyras ateidavo, keisdavo pamp vos ne kasdien, kai santykiai nutrūkdavo draugiškai. gal kas pasidalintų patirtim, ar bent taip buvo ne pas jus, tai gal jūsų pažįstamų tarpe?

O kas konkreciai domina? Ateina daznai, pabuna, pazaidzia, iseina.

Nors mes dar oficialiai neišsiskyrėm, bet vaiko tėvas net ir dabar jau pamiršo, kad vaikutis bendras yra. Reikėjo vaiko tol, kol galutinai prarado viltį susigrąžinti mane. Dabar visai dzin kaip mes gyvenam, kur, iš ko, ar sveikas mažylis ar ne, kaip jam sekasi.... vienodai viskas. Nors iš pradžių gasdino, kad atims, išsiveš, prisiteis.... netikiu aš juo, nes jam vaikas tik našta būtų ir kliuvinys. Fui koks beširdis

Čia visų tokia taktika.. Mano nuomone, neraginkit ir nekiškit vaiko per prievartą. Nemyli, nenori, nereikia.. o kai norės, bus per vėlu.. Turbūt labiausiai vaiku pradės rūpintis tada, kai teisitės alimentus arba, dar geriau, kai susirasit kitą vyrą ir bandysit naują šeimą kurti..

o ką jūs veikiat tuo metu? jei santykiai dar nėra pravėsę, ar išeina jam DAŽNAI ateit į namus pas jus ir žaist su vaiku o jūs lyg niekur nieko kitam kambary sukatės ar kaip?

parasiau AZ

su vaiko tevu negyvename jau metai, oficialiai issiskyre esame pusmetis, iskart isskirt musu negalejo,nes nesutarem del vaiko lankymo grafiko..tevas praleidzia su vaiku kas antra savaitgali, kai mokaus pasiema vaika savaitei, pagal skyrybu nutarti, jam dar priklauso kelios savaites dienos, po kelias valandas matytis su vaiku... netgi sventes nutarty yra paskirstytos... db jau pripratau prie tokio lankymo, kasdiena nebeatvaziuoja, tai savaitgaliais pasiema ar siaip paprastom darbo dienom..pasakysiu atvirai, jauciaus labai blogai, kai tevas issivezdavo vaika, kaip niekam tikus motina, smerke mane cia visi aplinkui, kad daznai duodavau vaika tevui, bet negaliu uzdraust matytis,tevas gi, ne svetimas;/ per men vaikas pas teva buna 10 dienu, ar skaitot, kad tai daug, mamytes? vaikui 3metai.

Tai normalu. Keistas tik aplinkos požiūris, kad vaikas turi būti prilipęs prie motinos, jei jau tėvai kartu negyvena... Kai šeima gyvena kartu, tai visiems normalu, kad vaikas su tėvu daug laiko praleidžia?
Taip kad, nesijaudinkit

Viskas cia gerai, vaikui reikia buti tiek su mama, tiek su tevu
Ir nekreipkit demesio i ta aplinka, kuri matyt nelabai zino, kas vaikui geriau yra..Zinot tik Jus pati

labai geras tetis, jei tiek laiko praleidzia su sunumi.Dziaukites kad toki teti sunui isrinkot.
kiti tik is pavydo taip kalba!

Su savo dabartiniu vyru esame jau daugiau kaip 10 metu. Buvo visokio s.! Du kartus mane jau buvo palikes del kitu. Pirma karta isejo metams laiko, nes buvo isimylejes viena pana. Bet su ja nelabai kas sekesi. Po jo isejimo labai kentejau, ir laukiau O ta pana man pastoviai rasydavo, kad griaunu JOS seima! Mes su saviskiu susitaikem. Bet po keliu menesiu atejo zinia, kad ji laukiasi Jis pas ja negrizo, prasidejo grasinimai jo mamai, jo jaunesniam broliui, panasios nesamones. Is pradziu jis su ja bendravo, klausdavo apie vaika, bet viskas baigdavosi ju begaliniu aiskinimusi apie ju santykius Kas mane erzindavo, pradejo gesti musu santykiai. To pasekoje jis susirado kita (ta buvusi atsisake pas ji grizti su vaiku, o su manim nebuvo gyvenimo )! Ir isejo, palikes mane ir musu 1 metu vaikiuka. Po 3 menesiu grizo, nes sikart jau as nesiojau netyciuka.
Cia trumpas nupasakojimas Problema - jis su tos paneles vaikiuku nebendrauja. Sako, kad nenori gadinti musu santykiu, beto, nenori vel listi prie jos, kad neprasidetu vel kokios nesamones, ir kad nejaucia jokiu jausmu tam vaikui. Bet as buciau mielai uz tai kad bendrautu, kaip man ji pastumeti tam? Bandau paaiskinti, kad cia jo vaikutis, bet jis sako, kad myli tik musu vaikus. Beje, kai buvom issiskyre, tai tikrai jokiu problemu nekilo del padejimo. nors jau buvo su kita, kiekviena savaite pasiimdavo vaika, pripirkdavo man ir jam maisto, apipirkdavo vaika. Nesuprantu, kaip gali nebuti tevisku jausmu tada kitam vaikiukui? Ir dar viena abejone.. O gal man visai nesikisti? Juk jau du kartus paliko, didelis sansa, kad ir vel taip nutiks, tai gal man nesikisti ir palikti ju abieju reikalui?
Beje, noriu tik patarimu, bet ne piktu repliku.

Aisku nesikist.

Beto, kad nesimato tai tik jo zodziai jums. Kaip yra realybeje galite tik speliot.