į temą
PASAKA APIE TAI KAIP MAMYTĖ TĖVELĮ AUKLĖJO...
moteris, jei ne akla,prieš pradėdama gyventi kartu su vyru mato jo trūkumus, ir dažna mąsto: ai, nieko tokio, tobulų nėra, bet gyvendamas su manimi jis pasikeis, aišku tik į gera,arba aš jį pakeisiu.
Gyvena gyvena kartu, susilaukia vaiko. Bet rupkė nesikeičia, ir nesiduoda keičiamas
Ach tu koks buvai stuobrys barbaras, toks ir likai? neee man su tavim tada nepakeliui. Nu ir išsiskirsto,kas į kairę, kas į dešinę.
Gyvena moteriškė su vaiku, tėvelis moka išlaikymą (aišku dažnai moka ne tik kiek galėtų ar turėtų ar būtų teisinga
)
Bet moteriai kažkaip vieno auklėjamojo neužtenka, su vaikais paprasta,pasakei kad turi būt taip, o ne kitaip ir šventa. Bet... a kodėl tėvelis nepaskambino kai vaikui dantukas iškrito, a kodėl aš į darbą nepasidažius einu nes vaikas ryte ilgai krapštėsi, o tėvelis išsiparpęs laimingas ir net nusiskutęs į darbą žygiuoja???
Išvada. Reikia tėvelį auklėt. Neišėjo kaip vyro išauklėt, auklėsiu kaip tėvą, ir šį kart, man tikrai pasiseks.
Tik kokiom priemonėm? Į kampą pastatyt...netinka..diržą paimt...netinka...kalbėtis.. ai,kad jam per vieną ausį įėjo,per kitą išėjo, arba visai nesikalba.... ožys...
Nu bet aš kaip nors...