Mano kleckas taip pat nuo gimimo auga be tevelio,kol buvo maziukas tai lankydavo mano namuose,netgi leisdavau ilgesniam laikui apsistoti,nes esame is skirtingu Lietuvos miestu tai kiekviena diena neprivazynesi.O pirma karta beveik savaitei daviau issivezti kai sunui buvo kazkur 1.7 metuku.Labai pergyvenau,beperstojau skambineti,nes kazkaip atrode,kad nedaziures,kur pargrius ar susimus,pergyvenau kaip jis svetimoj aplinkoj adaptuosis,ar neverks,ar ramiai miegos,nu bet labai klydau.Vaikui labai patiko,gryzo zymiai labiau savim pasitikintis,linksmas (gal kiek pakudes,nes tevelis jo neverte kosiu valgyt),patenkintas,net keista buvo.Manes pasiilges beveik nebuvo,tik ileke i kambari prie savo masinu ir viskas
Dar ilgai pasakodavo kur vaziavo,ka veike su tetuku.Ir nuo to karto vis dazniau duodavau tai 3 dienom,tai 5 dienom.Sunelis tevelio laukia issiziojes ir sako,atvaziuos tete duosim gazo
Didziausias pliusas tas,kad pabuves su teveliu vaikutis zymiai labiau savimi pasitiket pradejo,drasesnis tapo,vyriskesnis toks,atsirado savarankiskumas,tik pats tik pats.Pradejo taisyti masinas savo (kadangi mate kaip tetukas tvarke savo autombili) vienu zodziu ima pavyzdi is tevelio.As tuo dziaugiuosi,kad tik taip butu ir toliau.Gal nesvarbu visgi kiek ir kada atvaziuoja tetukas,svarbu,kad su meile ir su noru.