Vaiko lankymas po skyrybų

Šiame skyrelyje karts nuo karto pasirodo "antrosios" žmonos/draugės. Jos ieško čia patarimų, kurie yra priešingi toms "pirmosioms". Ir situacijos matymas būna kitoks...

Hmm šiaip tai jaučiuosi dabar labai nemaloniai. Visų pirmą dėl to, kad įžeidžiau lile, nors regis prašiau, kad ji neįsižeistų

Antra. Tiesiog tema išsirutuliavo kita linkme ir aš pateikiau žmogui situacijos vertinimą, lile pacitavo mano žodžius ir aš atsakiau!

Dievaži, kaip maži vaikai Ar visada į forumus ateinat neapykantos išsiliet, o ne konstruktyviai padiskutuot?

jus apie ka

Šis skyrelis ypatingas. Diskusijai čia reikalinga atjungti emocijas ir palikti tik loginį mąstymą. Aš čia prieš pora metų specialiai atėjau tam, kad išmokti suvaldyti savo emocijas. Puiki vieta.


apie skirtingą situacijos vertinimą.

diskutuokim
kaip pasiulysite mamoms elgtis, kad teveliai matytusi su vaiku? na kas vakara sakyti koks tevelis geras kai pazadejes pamirsta uzsukti, sakyti, kad dirba kai nepasveikina su gimtadieniu, ar kitom metinem sventem, sakyti, kad neturejo laiko

as laikausi nuomones, jei tevas nenori susitikineti, bendrauti ar atostogauti su savo vaiku, jo NIEKAS NEPRIVERS jokia teisine institucija, ar visuomenine organizacija, ar VTAT

Ok, kadangi buvo užsiminta ir apie mano vaikystės traumas, tai iš savo mamos būčiau norėjusi negirdėti, koks mano tėvas durnas, alkoholikas, kad jis paliko šeimą ir mus išdavė. Patikėkit manim, jau vien to jausmo (tos atmosferos)tvyrančios namie man buvo pakankamai (man buvo 12 metų kai tėvai išsiskyrė) Nuoširdžiai, aš tiesiogine ta žodžio prasme perėmiau neapykantą kilusią iš mamos tėčiui, ir net jo reti bandymai susimatyti baigdavosi šnipštu, nes jau eidavau juo nusivylusi.

Taigi mano patarimas mamoms, savo nuoskaudas atiduoti pagalvei, o tais atvejais, kai tėvas neateina, pamiršta, nepadaro - jų paprasčiausiai net nekomentuoti - vaikas ir taip pasidaro išvadas, patikėkit manim.
Papildyta:
[quote=Medinis,2009 07 22, 10:02]
Šis skyrelis ypatingas. Diskusijai čia reikalinga atjungti emocijas ir palikti tik loginį mąstymą. Aš čia prieš pora metų specialiai atėjau tam, kad išmokti suvaldyti savo emocijas. Puiki vieta.

Aha tikrai bet man patinka, kaip žmonės garą ant manęs nuleidžia mazochizmas savotiškas

taigi - kartojuosi,kiekvienas atsirenka kas yra kas...


o ką patarsite mamosm, kurios nori "priverti" tėvą lankyti vaiką arba " nubausti" jį?...

vėl kartojuosi, mano nuomone, bendravimas arba jis yra,arba jo nėra, o priverstinis...?

Daugiau negimdyti vaikų.

[quote=Keliux,2009 07 22, 10:16]
Ok, kadangi buvo užsiminta ir apie mano vaikystės traumas, tai iš savo mamos būčiau norėjusi negirdėti, koks mano tėvas durnas, alkoholikas, kad jis paliko šeimą ir mus išdavė. Patikėkit manim, jau vien to jausmo (tos atmosferos)tvyrančios namie man buvo pakankamai (man buvo 12 metų kai tėvai išsiskyrė) Nuoširdžiai, aš tiesiogine ta žodžio prasme perėmiau neapykantą kilusią iš mamos tėčiui, ir net jo reti bandymai susimatyti baigdavosi šnipštu, nes jau eidavau juo nusivylusi.

Taigi mano patarimas mamoms, savo nuoskaudas atiduoti pagalvei, o tais atvejais, kai tėvas neateina, pamiršta, nepadaro - jų paprasčiausiai net nekomentuoti - vaikas ir taip pasidaro išvadas, patikėkit manim.
Papildyta:

kodel turetume tiketi, jei vaiku neturite
kai jusu tevai skyresi, jums buvo visi 12, jus galejote daryti isvadas.
ka daryti mamoms kuriu vaikams 3-5-8-10 metu jie isvadu daryti nemoka
jie uzduoda mamai klausimus, i kuriuos reikia atsakyti meluoti?
Dalis issiskyrusiu moteru sukuria kitas seimas, jokiu nuoskaudu ex nelaiko, verkti pagalvei ar meluoti vaikams poreikio nera
jos tik noretu, kad tevas lankytu vaikus, kiek imanoma daugiau dalyvautu vaiko gyvenime



[quote=Medinis,2009 07 22, 10:02]
Šis skyrelis ypatingas. Diskusijai čia reikalinga atjungti emocijas ir palikti tik loginį mąstymą. Aš čia prieš pora metų specialiai atėjau tam, kad išmokti suvaldyti savo emocijas. Puiki vieta.

Aha tikrai bet man patinka, kaip žmonės garą ant manęs nuleidžia mazochizmas savotiškas
[/quote]

nieks jokiu garu neleidzia tiesiog kaip ir daugelyje forumu, taip ir siame, nelabai megiami ateje naujokai, kurie iskart pradeda moralizuoti bei reiksti savo kategoriska nuomone juolab nesliapiantys savo darbo specifikos


taigi, diskutuokim
neisgirdau nei vieno jusu pasiulymo, kaip padaryti, kad tevas nors kiek, ar daugiau laiko skirtu savo atzalai?

asmeniškai aš gimdžiau dėl savęs, tik dėl savęs, nes aš to norėjau...
vėl kartojuosi - aš ir negrūdu jo niekam perprivartą....
ir nesuprantų to noro jį iššišt ....

Jūs teisi, yra dalykų, kurių teisės normomis nesureguliuosi (žmonių asmeniniai santykiai).

O ką galėčiau patarti, kurios nori "priversti". Tai pabandyčiau kalbėtis su tėvu ir aptarti šitą klausimą. Taip pat mokyčiau vaiką, kad gražu yra pasveikinti tėvą su tėčio diena ir gimtadieniu. Na ką dar galima čia sugalvoti...padaryčiau prieinamus visus šaltinius (telefonus, paštus,) tiek vaikui tiek tėvui.

Dėl "nubaudimo". Ta prasme turite omeny nubausti tėtį už vaiko nelankimą?

P.s. žinau žinau...kad yra vyrų "bisbožnikų"

Jei ir jam tuo paciu metu reikia, tai turi buti abieju rupestis, kam palikti vaika tuo metu, kai abu, tegu ir kartu negyvenantys, tevai dirba.