Kol neradau šios temos, galvojau, kad tik aš nepatenkinta dukters maitinimu mokykloje. Mokykla pradinė, įsikūrusi buvusio darželio patalpoje, turi savo virtuvę, todėl tikėjausi bent jau tokio maisto, kurį gaudavo darželyje. Deje. Dukrai iki mokyklos gana toli, pusryčių anksti atsikėlusi dar nenori. Be to, lanko prailgintą grupę. Todėl tenka užsakyti ir priešpiečius, ir pietus. Priešpiečiams vieną kartą per savaitę būna bandelė su dešrele. Tai pats geriausias variantas, nes likusias dienas gauna kažkokius nevisai aiškios kilmės saldumynus (pakelį pačių pigiausių lenkiškų vaflių, kažkokių importinių batonėlių, beveik nevalgomų riestainių, nes vos įkandami, toks įtarimas, kad kepti tik iš miltų ir vandens)
. Dažniausiai visa tai vakare aš randu pas ją kuprinėje, nes ji to nevalgo. Pietums dažniausias patiekalas viena pieniška dešrelė su šaukštu bulvių košės ir sriuba
. Beje, dešrelė pietums būna ir tą dieną, kai priešpiečiams jau būdavo gavę bandelę su dešrele. Per 1,5 mėn. kartą buvo kotletai, bet dukra sakė, jog nevalgomi. Keletą kartų buvo pica. Kaip jums toks asortimentas? Ir už visa tai tenka mokėti 105 lt per mėnesį. Dukra lieka alkana. Todėl kasdien dar nešasi sumuštinių (žinau, kad ne pats sveikiausias maistas, bet termosų neįdėsi), sūrelį arba jogurtą, bandelę, obuolių, sulčių arba arbatos. Nežinau, kaip į tokį maitinimą reaguoja kiti tėvai, susirinkimas numatytas tik kitą pusmetį. Nusprendžiau nuo kito mėnesio bent priešpiečių neužsakinėti. Geriau įdėsiu papildomą sūrelį ar obuolį. O vėliau bandysim ką nors spręsti ir dėl pietų.
