QUOTE(pieniu pieva @ 2013 11 12, 17:12)
Negirdejau ne vieno psichiatro ar psichologo taip tvirtinant, o sutikau ju tikrai daug, nes dirbu su neurologais.
Aš taip ir supratau, kad dirbate kažkur toje srityje
Aš taip ir supratau, kad dirbate kažkur toje srityje
QUOTE
Sveikos paneles.ilgai galvojau ar rasyti. Nebezinau, kaip tvarkytis su savo nervais ir isitikinimais.O beda tokia, gal tik kuri is jusu supras mane, nes aplinkiniams nesuprast.
Jus per ilgai auginote svajonę, su ja atsisveikinti ir gyventi toliau gali būti sunku. Bet na juk žinot kaip gyvenime būna - kai kurios svajonės išsipildo, kai kurios pildosi ne taip kaip norit.. tai tiesiog reikia išmokti prisitaikyti...
Ir dar... turbūt žinot, kad nemažai mamų, pagimdžiusių ir mylimus, lauktus vaikučius iš karto po gimdymo gali išgyventi labai sunkų laikotarpi. Moteris gali verkti be rimtos priežasties, gali atrodo ir nenorėti būti su savo lauktu ir išsvajotu mažyliu.. Tiesiog iš karto po gimdymo mes išgyvenom hormonų audrą, plius mūsų gyvenimai labai smarkiai keičiasi.. Tai gi tokia būsena pasitaiko dažnai, o jus dar turite papildomą veiksnį - neišsipildusią svajonę... Daugumai mamų tai tikrai praeina, kitoms reikia specialistų pagalbos, bet tikrai negalvokit, kad jus esat tokia vienintėlė ir išskirtinė motina pabaisa
Jums reikia palaikymo, pagalbos, laiko. Viskas išsispręs 
čia straipsnis į temą:
http://www.psichoter...yvine-depresija
čia kitų supermamų susidurusiu su panašia situacija tema:
http://www.supermama...howtopic=409930
QUOTE(Natuke @ 2013 11 12, 17:44)
Jus per ilgai auginote svajonę, su ja atsisveikinti ir gyventi toliau gali būti sunku. Bet na juk žinot kaip gyvenime būna - kai kurios svajonės išsipildo, kai kurios pildosi ne taip kaip norit.. tai tiesiog reikia išmokti prisitaikyti...
Ir dar... turbūt žinot, kad nemažai mamų, pagimdžiusių ir mylimus, lauktus vaikučius iš karto po gimdymo gali išgyventi labai sunkų laikotarpi. Moteris gali verkti be rimtos priežasties, gali atrodo ir nenorėti būti su savo lauktu ir išsvajotu mažyliu.. Tiesiog iš karto po gimdymo mes išgyvenom hormonų audrą, plius mūsų gyvenimai labai smarkiai keičiasi.. Tai gi tokia būsena pasitaiko dažnai, o jus dar turite papildomą veiksnį - neišsipildusią svajonę... Daugumai mamų tai tikrai praeina, kitoms reikia specialistų pagalbos, bet tikrai negalvokit, kad jus esat tokia vienintėlė ir išskirtinė motina pabaisa Jums reikia palaikymo, pagalbos, laiko. Viskas išsispręs
čia straipsnis į temą:
http://www.psichoter...yvine-depresija
čia kitų supermamų susidurusiu su panašia situacija tema:
http://www.supermama...howtopic=409930
Ir dar... turbūt žinot, kad nemažai mamų, pagimdžiusių ir mylimus, lauktus vaikučius iš karto po gimdymo gali išgyventi labai sunkų laikotarpi. Moteris gali verkti be rimtos priežasties, gali atrodo ir nenorėti būti su savo lauktu ir išsvajotu mažyliu.. Tiesiog iš karto po gimdymo mes išgyvenom hormonų audrą, plius mūsų gyvenimai labai smarkiai keičiasi.. Tai gi tokia būsena pasitaiko dažnai, o jus dar turite papildomą veiksnį - neišsipildusią svajonę... Daugumai mamų tai tikrai praeina, kitoms reikia specialistų pagalbos, bet tikrai negalvokit, kad jus esat tokia vienintėlė ir išskirtinė motina pabaisa
Jums reikia palaikymo, pagalbos, laiko. Viskas išsispręs čia straipsnis į temą:
http://www.psichoter...yvine-depresija
čia kitų supermamų susidurusiu su panašia situacija tema:
http://www.supermama...howtopic=409930
Oj Natuke ir kitos gal man reikejo tos pagalbos nestumo metu jau.
Kai eidavau gatve ir sutikdavau kokia moteri su vezimeliu, o jame mergaite narmaliai apsivergdavau, nuotaika subjurdavo, net gailejau saves. Vyras paguosdavo sakydavo, kad esu grazi moteris ir musu dukra tokia bus, kad myli ja net negimusia. Atrodo ko man daugiau reik, bet ne man vistiek blogai, kazkoks prakeikimas. Ir gime ji jau menuo su manim, o man jokios meiles jai jokios silumos, tik pareiga rupintis ir tiek (net nestumo metu valgiau sveikai, norejau kad gimtu sveika, bet ne is meiles , o is pareigos).Pas psichiatrus issiruosiu tik privaciai, nes dirbu darbe su koviniu ginklu, praeinam medicinines (tame tarpe ir psichologus), jei fiksuos mano poliklinikoj, kad prasiau psichiatro pagalbos, bus ne kas veliau darbe man.. O po kiek laiko ta depresija praeina? Nera mano seimoj berniukai vertinami, tiesiog tai buvo mano kaip sakot neissipildziusi svajone, net isitikinimas sakyciau ir baisiausia, kad protu as suvokiu kad tai mano kraujas tai mano dukryte, kad galbut tai vienintelis proga but mama, bet sirdis nepriima nors tu ka, atrodo plesau save stengiuosi, bet vel nugremzdu atgal, pasvajoju, kaip butu jei butu kitaip.
Pumpa, tu esi dūrų dūra. Ne todėl, kad nemyli, o todėl, kad stradalini. Ir ko stradalini? Pasikeis kas nors nuo to? Niekas nepasikeis, įsivarai sau kaltės jausmą, kuris sugraš tave, tavo dukrą ir tavo vyrą. Na nemyli tu to vaiko, ir nemylėk. Vykdyk pareigą - maitink, prižiūrėk, retkarčiais priglausk ir pamyluok, įsivaizduok, kad dirbi aukle ir prižiūri svetimą vaiką. Vyras myli dukrą ir valio, iš tavęs gaus priežiūrą, iš vyro - meilę. Tu neprivalai jausti kaltės dėl to, ko nejauti. O dėl svajonių, ką - visos svajonės tavo gyvenime iki tol išsipildydavo, kad dabar plaukus nuo galvos raunies? Įdomu, kai meldeis, kad dievas duotų tau vaiką, tu konkrečiai maldavai sūnaus? He he he, tuomet spaudžiu dievui dešinę už humoro jausmą.
QUOTE(Ciccio @ 2013 11 12, 20:35)
Pumpa, tu esi dūrų dūra. Ne todėl, kad nemyli, o todėl, kad stradalini. Ir ko stradalini? Pasikeis kas nors nuo to? Niekas nepasikeis, įsivarai sau kaltės jausmą, kuris sugraš tave, tavo dukrą ir tavo vyrą. Na nemyli tu to vaiko, ir nemylėk. Vykdyk pareigą - maitink, prižiūrėk, retkarčiais priglausk ir pamyluok, įsivaizduok, kad dirbi aukle ir prižiūri svetimą vaiką. Vyras myli dukrą ir valio, iš tavęs gaus priežiūrą, iš vyro - meilę. Tu neprivalai jausti kaltės dėl to, ko nejauti. O dėl svajonių, ką - visos svajonės tavo gyvenime iki tol išsipildydavo, kad dabar plaukus nuo galvos raunies? Įdomu, kai meldeis, kad dievas duotų tau vaiką, tu konkrečiai maldavai sūnaus? He he he, tuomet spaudžiu dievui dešinę už humoro jausmą.
Zinau, kad dura, bet nuo to irgi niekas nesikeicia. O motinos pareiga as vykdau nepergyvenkit...
O daugiau nieko ir nereikia. Nemyli ir neprievartauk savęs, ir nei psichologas nei psichiatras neduos tau jokios stebuklingos piliulės, kurią išgėrus tadadadam ir pamilsi dukrą. Duos antidepresantų ir raminamųjų mišinio, bet tik tam, kad nekreiptum dėmesio į savo nemeilę. Bus lemta - su laiku pamilsi, na, o jei nelemta,tai ir nepamilsi. Susitaikyk su tuo ir baik graužt save.
QUOTE(Ciccio @ 2013 11 13, 14:47)
O daugiau nieko ir nereikia. Nemyli ir neprievartauk savęs, ir nei psichologas nei psichiatras neduos tau jokios stebuklingos piliulės, kurią išgėrus tadadadam ir pamilsi dukrą. Duos antidepresantų ir raminamųjų mišinio, bet tik tam, kad nekreiptum dėmesio į savo nemeilę. Bus lemta - su laiku pamilsi, na, o jei nelemta,tai ir nepamilsi. Susitaikyk su tuo ir baik graužt save.
Ogi niekas ir nesako, kad psichologas ar psichiatras padės pamilti dukrą, bet bent jau padėtų susitvarkyti su ta savigrauža ir baisia būsena (kuri gali eiti kartu su pogimdyvine depresija šiuo atveju, man rodos).
QUOTE(PumpuliukaS @ 2013 11 13, 15:18)
Zinau, kad dura, bet nuo to irgi niekas nesikeicia. O motinos pareiga as vykdau nepergyvenkit...
nepykit,bet pagal mane jus mamos pareigos nevykdot. svetimas zmogus gali pamaitinti,aprengti numaudyti ir paguosti. vaikui reikia mamos. o vaikas kad ir mazas bet jis labai viska jaucia ir supranta tik nemoka pasakyti.
baikit gyventi svajonem,cia realus gyvenimas.
kaip as gimiau visi tikejosi,kad gims berniukas ir tikrai jauciaus nemylima nei mociuciu nei tevo,gerai,kad mama buvo.
as kaip laukiausi nezinau kodel bet jauciau,kad turesiu berniuka ir vyras visada sake bus berniukas ir skanas patvirtino,bet iki pat gimdymo sakiau man svarbu vaikas svarbu,kad sveikas ir krateliu ruosiau neutraliom spalvom
Nika, nuo kada meilė yra pareiga? Meilę arba jauti arba ne. Pumpa nejaučia ir tai yra visiškai normalu. Nereikia čia burtų apie sąmones, pasąmones ir jautimus, mažam vaikui labiausiai reikia priežiūros. Viskas su Pumpa yra gerai, bet vat tokio nuostatos, kad kiekviena pagimdžiusi moteris turi pamesti galvą dėl vaiko ir kelia tokia graužatį. Kiti iš vaikų namų pasiimtus vaikus myli be proto, taigi svetimi gali ne tik aprengti ir pamaitinti, svetimi irgi gali mylėti. Bet meilė nėra pareiga.
Ciccio, bet čia visai kas kita. PumpuliukaS ne po gimimo dukters nemyli, o dar nėštumo metu prieš ją nusistatė. Ir ne dėl jos pačios kaip vaiko, o dėl to, kad duktė, o ne sūnus. Taip, sutinku, kad tikrai yra tokių moterų, kurios po gimdymo negauna rožinių akinių ir nemyli savo vaiko, bet dažniausiai jos nemyli vaiko apskritai, o ne dėl vienos ar kitos lyties.
PumpuliukaS, ar Jūs vyrą taip sudievinat, kad būtinai norėjote pagimdyti sūnų, panašų į tėtį? O jei būtų gimęs sūnus, bet panašus į Jus pačią? Arba jei duktė bus kaip iš akies luptas tėvas - vis tiek negerai?
Aš čia apie šitą Jūsų sakinį:
PumpuliukaS, ar Jūs vyrą taip sudievinat, kad būtinai norėjote pagimdyti sūnų, panašų į tėtį? O jei būtų gimęs sūnus, bet panašus į Jus pačią? Arba jei duktė bus kaip iš akies luptas tėvas - vis tiek negerai?
Aš čia apie šitą Jūsų sakinį:
QUOTE(PumpuliukaS @ 2013 11 12, 10:23)
Visa gyvenima dar kai buvau paaugle buvau tikra ir svaigau apie tikraja meile(kuri retai ka aplanko) ir maza suneli, kuris butu panasus i mano mylima zmogu, kuri galbut ateity sutiksiu.
HappyA, o koks skirtumas kokia nemeilės priežastis? Iš mergos berno nepadarysi, gali auklėti kaip berniuką, bet esmės tai nepakeis. Nežinau kiek sąžiningai Pumpa atskleidė nemeilės priežastis, bet dažniausiai nėra priežąsties, yra pateisinimo ieškojimas. Nemyliu, nes mergaitė, nemyliu, nes ryžas, nemyliu, nes gimė su kiškio lūpa. Bet kokiu atveju jei nemyli, tai nemyli. Nereikia dramatizuoti, reikia suprasti, kad tai yra normalu.
QUOTE(Ciccio @ 2013 11 13, 16:01)
Nereikia dramatizuoti, reikia suprasti, kad tai yra normalu.
Cicc, nepasakyčiau, kad labai normalu nemylėti vaiko vien dėl to, kad jis yra tos, o ne kitos lyties. Ta mergaitė yra lygiai toks pat kūnas ir kraujas Pumpuliuko ir jos vyro, kaip kad būtų buvęs sūnus. Bet va sūnus gerai, o duktė - Dieve apsergėk?
