Laukiu berniuko bet bus..........

Maciau kazkur ir kitur, bet dabar randu tik cia. O butu gal visai idomu isbandyt, nes pagal mitybos ir kitas teorijas mums berniuko beveik neimanoma susilaukt

Ne visai į temą, bet papasakosiu..Aš turiu dvi dukrytes, pastojau trečiąkart, tai kažkaip apie berniuką nė negalvojom, kas bus, tas gerai..Pirmieji gydytojos spėjimai buvo, kad bus mergytė, džiaugėmės, susigyvenom, atrodo, natūralu, nes buvau įsitikinusi, kad ir mes berniuko jau niekaip niekaip nepagamintume.. Ale nėštumo vidury išlindo yla iš maišo, t.y.pasirodė bernužėlis visam gražume, man - šokas, vyrui - pasididžiavimas..Kažkaip iki pat gimdymo mintyse kirbėjo, o gal vistik suklydo echo.. Galvoje sumaištis - nemokėsiu berniuko augint, nemokėsiu rengt, akys pripratusios tik prie riūūūžavos spalvos , praust, sesėm nebus bendros kalbos ir pan.. Pagimdžiau.. dabar žiūrim abu su vyru į tą sūnelį ir negalim patikėti, kad jis mūsų..
O kalbų, kad va, bando darkart, kad po mergų būtų bernas, tai ojej kiek prisiklausiau, tiesiog siutindavo tokia žmonių reakcija..

Kai laukiausi antrakart, mums MB mociute pareiske, kad jei bus berniukas, daugiau vaiku nebereikes, o jei mergaite, galesim dar ir trecia turet Zinotu ji, kad mes 4 planuojam...

Ačiū Idomu kaip jie veikia,nes kainos tai nemažos

kaip fainai jum, pavydziu siek tiek baltai mes turim dukryte, o dabar pagal ovuliacija bandem berniuka pagaut bet echo 15 sav sake kad i mergyte panasu,nors dar palieka sansu teciui ant sunaus, nors as sirdy irgi jauciu kad dar ir cia ne viskas iki galo aisku nu kirba viduj kazkas ir viskas tai laukiu dabar sekancio echo pas savo daktre ziuresim paniegs ar patvirtins, ta kur buvau is nekantrumo privaciai nubegus.
o kaip jum taip pasake kad mato tirkai mergyte? kiek savaiciu buvo kai sake jog mergyte, o va berniukas ane? ir nesenai ciantaip ivyko, ne pries 5 metus kokius ir su gera aparatura ziurejo? gal yra dar teciui tos vilties suneliui nes nori jis matau labai

pirmas spėjimas buvo labai anksti - gal 12-13-ą nėštumo savaitę..O paskui, 19-ą pamatė berniuką..

Valiar, mano vyras viena kartą juokais pasakė "Geriau jau viena "dešrą" augint, nei visas" Toks žiaurokas bajeris, bet... Su berniukais manau kitokiu problemų mažiau...
Nors tai, kad jūs norite labai mergaitės - puikiai suprantu. Pati turiu berniuka, laukiuosi, ir svaigstu apie mergyte Kažkaip mamos nori tos mergaitiškos šilumos, moteriškumo... Juk berniukas neateis pasipasakot, kad įsimylėjo, nevažiuosi kartu pirkti suknelės, nepadarys manikiūro Nors gal ir dukra to nedarys, bet taip norisi turėti ir berniuka ir mergaite....

p.s. gal jau žinote ko laukiatė?

Sveikos paneles.ilgai galvojau ar rasyti. Nebezinau, kaip tvarkytis su savo nervais ir isitikinimais.O beda tokia, gal tik kuri is jusu supras mane, nes aplinkiniams nesuprast.
o istorija tokia mano gyvenimo. Visa gyvenima dar kai buvau paaugle buvau tikra ir svaigau apie tikraja meile(kuri retai ka aplanko) ir maza suneli, kuris butu panasus i mano mylima zmogu, kuri galbut ateity sutiksiu. Ir pries kelis metus as ta meile sutikau, ta tikraja meile, gyvenimas apsiverte aukstyn kojom per kelis menesius ir mes tapom vyras ir zmona. Atrodo nieko gyvenime ir nereikejo, tik mazo berniuko ir butent berniuko, gyvenau ta mintim 2 metus, nes pastoti niekaip nepavykdavo (vyrui medikai diagnozavo nevaisinguma.Tuo klausimu praeita buvo daug kliniku, dirbtiniai apvaisinimai ir t.t) Taciau niekas nepadejo, tik tikejimas ir maldos, svajones teliko..
Ir viena grazia diena svajone tapo realybe as pastojau, atrode viskas jau dabar laimei, meilei, gerumui niekas netrukdo. Buvau laimingiausias zmogus pasaulyje (nepaisant to, kad grese persileidimas nestumo pradzioje), taciau viska istveriau, mylimukai mano: vienas buvo salia, kitas viduj. Buvau tiesiog tikra kad turesim suneli, bet viduj stovejo toks kamstis, kad gali juk ir mergaite buti, taciau vejau tas mintis lauk.. Kol smalsumas nugalejo ir uzsirasiau privaciai pas gydytoja, kad suzinot ar tikrai berniuka turesiu. Ta diena buvau gerai nusiteikusi, bet kartu ir viduj tartum kazkas issoks.. ir atejo ta konsultacijos valanda pas gydytoja, vyras kaip visada salia, myli mane palaiko(aisku nesakau jam, kad man tik rupi ar ten sunelis mano mazas berniukas). Prisimenu atsigulu ant stalo, gydytoja paima echoskopa ir uz keliu minuciu klausia ar norim zinoti ko laukiames, sirdis dauzesi kaip niekad galvojau issoks lauk, tyliai paklausiai nejau jau pamatet kas gims, o ji man:mergaite. Mintys tik vienos noriu atsikelt ir iseit, bet negaliu, tada galvoju tik neapsiverkt. Taciau vos atsisedus i masina verkiau kaip niekad, vyras ramino, bet veltui.Visa kita diena darbe begiojau slapsciausi, kad tik nepamatytu kas kad verkiu.
Visa nestuma nenorejau matyti nei vezimuku, nei lovyciu, nieko, bet sukandus dantis rinkausi pirkau. Atrodo ir gyventi nenorejau, vienintele paguoda forumai su uzrasais echoskopas sumelavo, bet ir tie neguode, nes tikejau maciau pati, kad ten mergaite. Veliau raminau save, kad gims priglausiu mylesiu juk tai musu meile ten viduj ilgai laukta, motiniskas instinktas atsiras. Viduj vistiek berniuko laukiau, as tiesiog gyvenau ta mintim, bet veltui..
Atejo gimdymo terminas, pagimdziau mergaite.
Nemyliu jos, kartais net nenoriu prie jos prieiti, bet is pareigos atlieku motiniska pareiga, bet nieko nejauciu savo vaikui.Daznai verkiu atsisedus ir svajoju, kad ji galejo but mano sunelis. Viduj pavydziu tom kur berniuku susilauke mano pazystamom, bet net vengiu su jomis bendrauti.Kartais uzplusta mintys, kad gal as nenormali kokia, su nervais negerai. Uzplusta mintys, kad ta mergaite sugadino visa mano gyvenima, visas svajones.Apie kita vaika net galvot nenoriu, nes paniskai bijau vel girdeti, kad laukiuosi dukros. Negaliu nieko sau padaryti, nes suprantu, kad tokia depresuota mane paliks ir vyras, kuri beprotiskai myliu. Daznai lieku viena su vaiku, nes logiska kad vyras darbe, bandziau prie jos taikytis pamilti gal net, bet man nesigauna, nenoriu kartais net ziuret i ja ir pati verkiu bijau pati savo jausmu.Siuo metu vienintelis mano palydovas asaros, ir kartais isspausta dirbtine sypsena. Daugelis gal ir cia mane pasmerks, bet turejau kazkur issipasakot.

PumpuliukaS, sakyčiau, kad Jums nedelsiant reikia specialistų pagalbos. Jūsų nuostabi dukrytė, kuri sunkiai skynėsi kelią pas jus abu, niekaip nėra kalta dėl to, kad nesusitvarkote su savo vidumi. O kenčia būtent ji.

Beje, o ką vyras sako apie tai? Netikiu, kad nepastebi, jog nemylite dukters.

Pritariu. Kuo greičiau pas specialistus, nes taip ir mergaitei galima sugadinti visą gyvenimą... Jau ir dabar ji jaučia viską, nežinia kokia žala padaryta vaikui emocine prasme.
Nenorėkite, kad dukra paaugusi bandytų gniaužti savyje moterį, nes tai yra baisu, baisios pasekmės gali būti.

Pirmieji keleri metai yra ypač svarbūs emociniam ryšiui su tėvais, nuo to priklausys tikrai daug kas ateityje.

PumpuliukaS, akivaizdu, kad Jums pačiai per sunku viską susidėlioti į reikiamas vietas, todėl nebijokite pasišnekėti su žmogumi, susiduriančiu su tokiomis problemomis. Nedelskite, nežalokite savo dukters, savęs pačios ir nerizikuokite savo gražia bei turtinga šeima

sveika, gerai kad isipasakojei, matau , kad be gyditoju pagalbos neissiversit, nesupykit kad pasakysiu, jog geriau pasikonsultuokit su psihiatru, cia pasamone jau valdo jus, juk turit sveika su rankytem su kojytem mergyte, ar is proto isikraustet nemylet savo stebuklo. O jei is jusu ja dabar kas atimtu, atiduotumet? Manau kad ne, o su vyru apie tai kalbejot? ir be to koks skirtumas mergyte ar berniukas, pamatysit ateis ta diena , kai atsiprasinesit saves, uz tokias savo mintis, kad nemylit mergytes. Zmones verkia susilauke nesveiku vaikeliu, o cia del ko verkt ,? psihologo pagalba tikrai praverstu, daug moteru lankosi po gimdymu pas tokius specialistus, tik nereikia gedytis, eiti ir issipasakoti, kas dedas jusu viduje. Pati ejau , prasiau pagalbos, tik mano mintys buvo kitokios, irgi kitiems nesuprantamos. Dabar myliu savo vaikeli, nors ir nebuvo taip kad nemyleciau, nekenciau saves, nes maniau kad esu bloga mama, israse vaistuku, paitvarke galvele ir dabar viskas liuks. Dar karta sakau, juk turit SVEIKA mergyte, ir tai yra svarbausia!