Laukiu berniuko bet bus..........

bloga mama ta, kuri nepritartu

Kai laukiausi su pirmuoju,tai žinojau kad bus berniukas nežinau kodėl ,bet širdis jautė o kai pastojau su antruoju,tai labai norėjau mergaitės,bet širdis sakė visai ką kitą nors paviršutiniškai tikėjau,kad bus mergytė,bet gilumoje širdies jaučiau berniuką ir jis gimė,bet pasaulis nuo to neapsivertė jei būtų trečias ir dar berniukas ,man nebūtų jokio skirtumo ,nes jis MANO VAIKAS

vat butent, gi ne del lyties mes savo vaikus mylim

O man visiskai priesinga situacija buvo. Taip norejau mergaites, net gydytoja vidury nestumo buvo pasakius, kad gims mergaite... Laukem dukrytes, varda isrinke buvom, atrodo, visa gyvenima su ja suplanave...
Ir gime berniukas is pat pradziu istiko mazytis sokas. Bet dabar jau neisivaizduoju gyvenimo kitaip

Ir siaip, esu girdejus, kad jeigu gimsta ne tos lyties vaikas, kurios buvo tikimasi, - tas vaikas buna labai laimingas

bet gi svarbiausia kad maziukas gime sveikas:) ir mylit ji taip pat kaip ir mergyte butumet myleje:)

O ko čia gailėti?...Juk viskas pasikeis... Ar galvojate kad išmesiu vaikutį kur, ar nemylėsiu?..Baikit juokus... Nė už ką gyvenime... Kas bus tas bus, mylėsiu visa savo siela kaip ir pirmają dukrytę... Po naujų susirinkom su draugais, ir vienas sako jau išeinant, turi būti būtinai berniukas...Tai vyras sako jau tokiu piktu žvilgsniu "nėra skirtumo kas bus, svarbu kad būtų ir būtų sveikas vaikelis"..Tas vėl ten kažką bandė sakyti ta tema, tai galima sakyti jį išvarė lauk.. Sako, gerai viskas, pasidarysi pats tai turėsi.. Nes prieš tai su vyru kažkaip pakalbėjom, kai perskaičiau šią temą, ir pasakiau kaip jaučiuosi..Nuramino, ir dabar ištikrųjų kai kalbos užeina apie lytį, tai jis atsako už mane kas bus tas, ir keičia temą... Manau, kad dabar pati jautresnė esu nes ..Todėl visokios kalbos sujaudina ir reaguoju bala žino kaip tada... Mažoji dabar jau sako kad nori sesės ir visiems sako kad pas ją bus sesė...Darželyje visi irgi žino kad sesė bus..

o aš galvoju kiek kitaip ir tą berniuko laukimą traktuoju kiek sudėtingiau nei vien noru auginti sūnų, kai buvau jaunesnė (niolikos metų) svajojau auginti mergaitę, kitaip ir negalėtų būti, tokie tatai buvo mano norai, tačiau ūgtelėjus ir susidūrus su kitokia realybe norai pasikeitė, gyvenam su tėvais (t.y aš su uošviais, pas vyro tėvus), savo asmeninio gyvenimo neturim, apie tai ką reiškia ryte atsikelti ir po namus vaikščioti su naktiniais neturiu supratimo, savos virtuvės nėra, kaip ir tualeto ar vonios, viskas bendra ir naudojamės tuo kuo ir visi. Turime du kambarius, vienas jų pereinamas. Ačiū Dievui gimus dukrytei mūsų viename iš kambarių atsirado maža dujinė viryklė ir nedidelė kriauklė, ačiū uošviui, kuris palengvino mano, kaip mamos dalią, nežinau kaip čia būtume vertęsi be šių patogumų, naktimis nereikia lėkti į virtuvę kuri yra pirmo aukšto apačioje ar skuosti į vonią, kuri ir vonia ir pirtis ir katilinė - viskas viename, kai dukrytę reikia apiprausti tai padaryti galiu čia pat. Kad nupasakoti savo suvokimą apie moters dalią ir kokia ji, turėčiau dar ilgai postringauti apie mūsų buitį, tačiau abejoju ar kam tai bus įdomu, manau jog Lietuvoje ne mes vieni taip gyvename. Gal egoistiška, bet visa širdimi troškau turėti berniuką tik todėl, kad mano giliu įsitikinimu jiem augti daug lengviau nei mergaitėms, visa širdimi trokštu, kad mano dukrytei nereikėtų išgyventi nieko panašaus, kad mes sugebėtume su vyru palengvinti jos dalią ir kad jai Gink Die nereikėtų patirti to, ką išgyvename mes. Moterys gimdo ir augina vaikus, uždirba mažiau nei vyrai, kovoja už savo teies ir begalė kitų veiksnių... Pati išgyvenau nelamingą meilę, kas atsakys ką reiškia moteriai, merginai prarasti septynerius metus ir juos išbraukti iš gyvenimo? ar tai tolygu tą patį išgyvenusiam vyrui? abejoju... apie vyro ir moters santykį stipriai susimąsčiau išgirdusi uošvio pasakojimą ir patarimus savo sūnui, kad indų nebūk durnas neplauk, nes kitaip visą likusį gyvenimą turėsi plauti, o į vyro brolio draugės tėvų klausimą, kad blogai, jog jie ilgai nesiženija išgirdau uošvio komentarą, jog blogai ne jiems, o tos merginos tėvams, nes suprask jog tai ji draugauja su jų sūnumi ir blogai būtų jų šeimai, bet ne jiems, nes "padėvėta" būtų toji mergina, o ne jų sūnus, tai štai su kokiomis problemomis susiduria moterys ir būsimos mamos... todėl mintyse labai troškau apsaugoti savo dukrytę, todėl nesąmoningai pagalvodavau, kad gal geriau gimtų berniukas... tu gimei, matyt todėl ir pasibaldei į pasaulį, kad įrodytum, jog gali būti kitaip, mes padėsime tau kaip tik galėsim... Stiprybės ir sveikatos visoms esamoms ir būsimoms mamoms.

O pas mane buvo atvirksciai, labai norejau mergytes, bet daktare pasake, jog bus berniukas
Bet koks skirtumas, svarbiausia, kad gimtu sveikas vaikas
Tikrai zinau, kad kai uzauginsiu 2 sunelius, tai 3 sulauksiu mergytes, kad suauge broliukai galetu ja rupintis ir saugoti

Zinoma, kad gali buti kitaip Man rodos, tavo uosvis per daug patriarchaliniu paziuru, tikrai ne visi vyrai tokie

pirma turiu berniuka , antras nestumas buvo nesekmingas,trecias vel gana sudetingas ,su tepliojimais ir t.t. todel man visai nesvarbu kokios lyties vaikutis,svarbu tik ,kad gimtu ir butu sveikas ir man kazkaip keista kai svajoja apie vienos lyties vaikuti,o gimus kitos lyties,nusivilia reikia is vis dziaugtis ,kad gali pastoti ir isnesioti ,nes tikrai yra nemazai moteru,kurioms tai nera taip paprasta ar kurioms to padaryt nepavyksta

o temos autorė vis tik susilaukė berniuko

Labai norejau mergytes, bet nuo pirmos dienos nuojauta sake bus berniukas...
Kas bus pirmas suzinojo vyras, jis atsiklaupe pries mane ir pasake " brangioji, nepyk, zinau, kad labai norejai mergytes, bet bus berniukas". As ir nuliudau ir apsidziaugiau.
Labai labai laukiau sunaus ir iki nestumo galo net pamirsau apie mergyte.
O dabar laukiames antro ir labai noreciau antro berniuko, nezinau kodel, gal del to kad taip pripratau prie savo sunaus ir neisivaizduoju saves tarp roziniu spalvu.
Si kart nuojauta sako akd bus mergyte, ir vyras kartoja apei mergyte ir anyta... bet paziuresim kas bus. Kas bus ta ir mylesim