Laukiu berniuko bet bus..........

Eina sau!.... tikrai geriau nesakyk...


Ir siaip, suprantu, buna spaudimas is seneliu- "jau turiu anuka berniuka, todel noriu anukeles, kad buciau tikra mociute", o is kitos gimines puses- vien mergaites, todel jie laukia berniuko.

Nu bet kam taip sakyti besilaukiantiems teveliams? Absurdas... Bet ko reikia laukti- vaikucio apskritai ir apibendrintai- sveiko vaikucio reikia noreti


O dar nesuprantu: kodel taip daug zmoniu kaip pirmo vaiko nori butent berniuko? Arba kaip kazkas sake- kad daug kam mergaite jau ne vaikas, ar panasiai issireiksta. As kazko cia nesuprantu

Man atrodo, kad mergaite grazu, nes princese, ypac kai vyras idealizuoja zmona ir nori mergytes, panasios i ja O berniukas grazu, nes bus mazas vyrukas, tevelis jam statys krepsinio lanka
Bent mes taip galvojom nors patys zinojom 93 procentais (is nuojautos ir mano isvaizdos ir aplinkiniu komentaru), kad bus berniukas- ir echoskope vaikelis parode savo vyriskumus visame grazume

Tai jei kazko nesupratau- paaiskinkit- kodel daug kas nori butent berniuko? Idomu dar ir del to, kad patys laukiames berniuko

Na nezinau, kaip pas kitas, bet man vyras nuo pat pirmos dienos kai suzinojo pasake, kad bus mergaite, jo svajone buvo, pirmas vaikas - MERGAITE, juokais net sakydavo, daryk ka nori, bet is gimdymo namu man atvezk dukryte , per ultragarsa nesimate kas bus, tad visus 9 men. nezinia... Beveik visi aplinkiniai is pilvo sprende - BERNIUKAS, bet vyro svajone issipylde . Turime grazia ir sveika dukryte.

Tai tiesiog iš tradicijų ateinantis mąstymas - nereikia pamiršti kad moters teisės kaip tokios buvo įtvirtintos tik 7 dešimtmetyje ir apskritai su moterim pradėta skaitytis kaip su žmogum praktiškai tik po karo. Prieš tai gi vyras turėjo teisę ir žmonai į kailį duot, ir apskritai moters pareiga buvo namie sėdėt ir nekelt bangų. Dėl to ir tas požiūris į gimusią mergaitę buvo kad na žemesnės rūšies žmogus gimė.

Plius dar buvo ir praktiniai niuansai, dukroms reikėdavo kraitį duot, kaip sakant pinigai iš šeimos, o palikimas eidavo sūnui, kaip ir pavardė bei giminės linija eina per sūnų. Neturint sūnaus giminės linija kaip ir užsibaigia, pradingsta pavardė na ir pan.

Toks tamsus mąstymas, bet kadangi tai kaip ir patriarchalinės giminystės pagrindas, ne taip lengva išgyvendinti iš visuomeninės sąmonės. Plius ir seneliai praktiškai priklauso tai pokario kartai dabar, auklėti buvo kaip sakant tom vertybėm kad žmona ir apskritai moteris yra žemesnis padaras.

Kaip sveikinu, kad svajone issipilde









Keista, kad siandien kazkas galetu vadovautis tomis senomis nuostatomis...
Bet turbut buna visaip

Daugelis žmonių tokiomis nuostatomis vadovaujasi kartais net ir nesąmoningai - tiesiog įpratimas, tėvai vat mąstė taip, pažįstami mąsto taip, vadinasi taip turi būti. Dėl to tokias nuostatas ir sunku pakeisti visuomenėje.

[quote=Intimacy,2009 02 10, 10:07]

O dar nesuprantu: kodel taip daug zmoniu kaip pirmo vaiko nori butent berniuko? Arba kaip kazkas sake- kad daug kam mergaite jau ne vaikas, ar panasiai issireiksta. As kazko cia nesuprantu



Noriu berniuko,nes noriu tureti sansa isaukleti nors viena normalu vyra ,na o jei rimtai,tai dukra jau turiu,todel noretusi igyti patirties auginant berniuka,ir vyras cia ne prie ko,jam skirtingai nei man visai nesvarbu,kas gims.
Echo parode berniuka,bet net ir gimus antrai dukrai,tai visiskai nereiks jokio nusivylimo,vaikas bet kuriuo atveju yra labai laukiamas,svarbiausia,kad butu sveikas

Mielos mamytes, noriu papasakoti istorija kurioja is laaabaaai laukto berniuko gime mergaite! tiesa ji man pasakojo pati nes jai dabar 30metu,. Tevai be galo be proto lauke sunaus, kraiteli berniukui buvo suruose zaislus, o gime mergyte. Nuo pat tiek kiek save prisimine ji niekada neskaite saves mergaite, niekada nedevedavo sijonu, kasas pati zirklemis nusikirpdavo, paauglystej beproto slykstejosi savo moteriskejanciu kunu, ir koregavo ji svarmenemis, guma verzdavosi krutine, po mokykline uniforma devedavo sportines kelnes kad tik neatrodyti kaip mergaitei, (tais laikais uniforma buvo privaloma) veliau kvepindavosi vyriskais kvepalais, draugaudavo tik su vaikinais, nes save skaite viena is ju. zmones nematydavo joje jokios mergaites, suzinodavo kad ji mergaite tik pamate pliaze, vis del to tekdavo deveti liemeneles ten. 18 isimilejo mergina, ilgai kankinosi , bet niekam nieko nesake.

Dabar jai 30, vienisa, daznai isgerianti, gyvenime taip ir neradus saves, cituoju. as taip ir nezinau kas as esu, as be lities, kunas moters o smegenys vyro, neisivaizduoji kiek galeciau atiduoti kad galeciau buti tuo ko is tikruju esu, vyru.Nekaltinu tevu, bet neabejoju ju kaltes cia yra nemaza.
Patarsiu nelaukti nei mergaiciu nei berniuku, tik sveiku vaikuciu, neperduokite savo dar negimusiems kudykeliams to ko veliau galite labai pasigaileti.Nepadarykite vaikuciu nelaimyngais, mazylis jau pilve jaucia ko nori jo teveliai.

kai laukiausi pirmojo vaikelio aisku vyras labai norejo beerniuko, o as mergytes, bet nuo pat pradzios jauciau bus - berniukas, nors norejau mergytes be proto, bet jauciau, kad berniukas ir nors tu ka, kai gydytojai patvirtino, kad berniukas apsiverkiau - is laimees

si nestuma nuojautos buvo nulis, nors visiems sakiau noriu - berniuko, kad vaiikasm butu smagiau augtio, nes mazas amziaus skirtumas ir t.t. o betop aaplinkui visi vien merginas gimdo jo9kio berniuko draugo neturim vien mergos tai sakiau nors as gal drauga pagimdysiu pries pora savaiciu patvirtino, kad turesim broliuka ir vel apsiverkiau is laimes, beet maan buvo svarbiau isgirsti, kad jis yra sveikas, ir netgi jeigu gimtu mergyte butu visiskai taas pats, svarbu sveikutis nors kai kalbam kazkaip viss vadinam ji broliu, gydytojai sake 95% tai ir tikim

Nesąmonė.

Visada norejau berniuko, anksti suzinojau kad tikrai gims mergaite. Kelias dienas jauciausi keistai, na kol mintis persirikiavo. Dabar negaliu atsidziaugti savo princesyte-pamaivyte Net neisivaizduoju kaip reiketu berniuka auginti, gera drauge turi, tai ne trupucio nepavydziu, o netgi dziaugiuosi kad pas mane mergyte. Antros noreciau mergaites (aisku pagal tradicijas visi noretu berniuko). Bet dabar man lytis visiskai nesvarbu, svarbiausia sveikas mazylis Tetis irgi labai laimingas, nes buvo neapsisprendes ko noretu

Mes abu noretume mergytes, bet tai vardus galvojame abiem... Svarbiausia, kad sveikas vaikelis gimtu

Iš tikrųjų, tai sąmonė.. Mano mama dar mano nėštumo viduryje lankėsi pas garsų bioenergetiką (ne dėl manęs, dėl savų problemų), bet aišku užsiminė ir apie mane, tik tiek jam reikėjo ir pats jau pasakė, kad aš nėščia dar pasakė, kad vaikiukas labai sveikas (mama klausė, nes nėštumo pradžioje turėjau sveikatos problemų), vizito pabaigoje mama paklausė kas gi ten pas mane ir pasakė, kad jai atrodo, jog berniukas (taip nusprendė iš mano eisenos ir charakterio), bioenergetikas nepasakė lyties tik pasakė, jog JOKIAIS būdais negalima norėt kažko ar vienos lyties vaikelio laukt labiau negu kitos, nes JEI gims ne tos lyties vaikelis tai vienos minties užteks ir jis bus įsižeidęs.. Pilnai tikiu, kad jei tarkim apie berniuką svajojama visą nėštumą, įsivaizduojama kaip jis elgsis, jo charakterį, aprangą ir t.t., tai gali būti, kad gimus mergaitei, ji mąstys labiau berniukiškai negu mergaitiškai.
Na aš pati nėštumo pradžioje maniau, kad bus berniukas ir džiaugiaus, vėliau pradėjau jaust, kad mergaitė ir pradėjau norėt TIK mergaitės ir nieko daugiau ir dėl to net pykau ant savęs, "kaip galiu būt tokia kvaila ir norėt kažko būtent??". Praėjo dar šiek tiek laiko ir dabar man jau visiškai nesvarbu kas gims ir berniuko ir mergaitės laukiu taip pat stipriai ir šitas "lygumo" jausmas toks geras
Nors vardą esu sugalvojus tik mergaitei... Bet tai tik todėl, kad neradau dar tokio TO.. Vis man sudėtinga, nes noriu kad vardas gražus būtų ir lietuviškas ir lengvai tartusi angliškai, jei gyvenčiau Lietuvoj, tai turiu vardą ir berniukui

Viską taip sumaliau, bet tikiuosi suprasit ką čia norėjau pasakyt