Muzikos mokyklos Kaune

aš už sveiką požiūrį, kad vaiko gabumai būtų panaudoti tinkamai. Jei vaikas sugebės būti pirmas muzikoje, tada už, bet ne visi gali "muzikuoti". Geriau lankyti gerą vidurinę mokyklą.

muzikuoti galima ne dėl muziko karjeros, o dėl malonumo tai daryti. vaikai juk piešia, šoka, dainuoja, skaito, sprendžia uždavinius ir visa tai yra lygiavertė veikla, ugdanti gebėjimus, asmenybę. jei vaikui sunkiau sekasi skaičiuoti, tai ką neleisime jo į matematikos pamokas? dažniausiai nuo tėvų priklauso, ką jie laiko svarbia, reikšminga veikla ir ką antraeiliu dalyku. labai gailiuosi, kad vaikystėje man pritrūko didesnio tėvų palaikymo, paskatinimo, kai sumaniau "pasilengvinti" sau gyvenimą ir mesti muziką. dėl ko? dėl mokytojų spaudimo dalyvauti visokiuose olimpiadose, nuo kurių patirdavau tik stresą, bet jokio pasitenkinimo, jokio katarsio. tėvams tai atrodė labai rimta ir reikalinga.

Labai pritariu Uvei. Mano dukra buvo visiškai nemuzikali ir aš net jokių minčių neturėjau leisti jos mokytis muzikos. Bet kartą vėlavau ją pasiimti iš mokyklos ir mokytoją ją pasikvietė į choro repeticiją, taip ir pradėjo lankyti kol mokėsi pradinėje tą chorą, paskui ir miesto chorą, o dabar mokosi Kačanausko muzikos mokykloje ir yra labai patenkinta. Galbūt niekada nebus solistė ar lauretė, bet tikrai pamėgo muziką ir sudainuos ir sugros, tai ne aš bijau prasižioti, kad niekas mano balselio neišgirstų O svarbiausia, kad jai patinka ir gauna daug pagyrimų iš mokytojų, o mokytojai tikrai super, net solfedžio pamoką moka paversti malonia.

Mano dukra lanko Kačanausko muzikos mokyklą fortepiono klasę jau 4 metus. Manau, kad ne tik nuo mokyklos priklauso vaiko noras muzikuoti, bet ir nuo mokytojos. Kai vaikas pradeda bijoti mokytojos (o mūsiškė būtent tokia ir yra: kol važinėjom į konkursus užsienyje, viskas buvo gerai, tačiau, kai tik atsisakėm juose dalyvauti dėl tikrai didelių išlaidų, prasidėjo balso kėlimas ant vaiko, klaikūs nepasitekinimai dėl to, kad vaikas serga (!!!!!) ir t.t., nors konkursų, tarp jų ir tarptautinių, užtektinai vyksta ir Lietuvoje), tuomet kartais atsiranda vaiko nenoras lankyti muziką toliau, nors choras, solfedis patinka labai (ir sekasi, ir mokytojos puikios). Sprendėm „šeimos taryboj" mokytojos keitimo klausimą, bet dukra atsisakė, nusprendusi dar palaukti.
Apie kitas mokytojas galiu pasakyti tik geriausius žodžius: kiek teko kelionėse, konkursuose bendrauti su mokytojomis, girdėti atsiliepimus iš draugų, kurių vaikai lanko jų pamokas, kolektyvas tikrai šiltas, puikus.

Mano mergaite t.p. lanko Kacanauska, chorini dainavima pas Beata Kijauskiene. Lekia i muzikos mokykla kaip i svente, patinka labai, labai, gal tik solfedis nera labai idomus, bet i chora ir fortepiona - jokiu oziu, tik didziulis noras, idomu ar ilgam?

Aš irgi kartais taip pasvarstau, bet tikėkimės, kad ilgam
Ar jau įsigijote pianiną?

Taip, pianina pirkome iskart.

Sveiki, pagaliau uztikau temele apie muzikos mokyklas.
Pati anksciau lankiau viena.
Is pradziu ( kokius tris metus) lankiau muzikos m. su noru. Buvo idomu ir smagu. Veliau pamokos sunkejo... Mokytojai kartais net reikalaudavo, KAD pora dienu neeitume i vidurine mokykla ir daugiau per ta laika pagrotume . Jiems atrode kad muzika mums turi buti pati svarbiausia . O ir specialybes mokytoja man kliuvo kokia... Ne tik keikdavosi per pamokas, vadindavo mus, mokines visokiai zodziai jei ne taip sugrodavome, bet ir metesi tusinukais, rekdavo siaubingai. Visiskai neperdedu.... Gal ji buvo nuo mokiniu pervargusi, kas zino.
Pries kiekviena pamoka verkdavau kruvinos asarom, maldaudavau tevu kad leistu nebelankyt.... Taciau jie sake, kad jei pradejau tai ir baigti turiu, ypac, kad grojau tikrai neblogai, buvau is pirmuniu. Ir siaip buvau "prie muzikos".
Vis del to karta issiprasiau. Sutiko, kad nebelankyciau ir nunese pareiskima del isejimo is mokyklos.
Uztat kaip inirso mano spec. mokytoja kai ji pamate! Ji mane pasikviete paskutini karta pas ja uzeiti. Labai bijojau, zinojau kas bus. Ir is tiesu - mokytoja akmeniniu veidu eme mane zeminti, sakyti "kad mano sirdis gelezine" ir pan. Paskutini karta is muzikos mokyklos isejau verkdama. Ir nutariau niekada nebesugrizti....
Dabar matau, kaip vaikai grizta is muzikos mokyklu, nezini instrumentu deklais, portfeliais ir galvoju: kas butu, jei buciau pasilikus? Istverusi? Juk muzika labai megau... Vis del to skaudulys liko....
Jau geriau mokytis pas mokytojus invidualiai.
Visi vaikai kuriuos pazinojau muzikos mokykloje arba siaip draugavau nebuvo laimingi lankydami ja. Isskyrus viena. Taigi, negaliu sakyti kad jusu vaikams ji nepatiks galbut jie visada ja siltai prisimins ir noriai mokysis.
Vis delto, kaip prisimenu, muzikos mokykla MAN buvo juodziausias vaikystes laikotarpis....
Tikiuosi, kad tik man vienai.

Mes eisime i Naujalio parengiamaja grupe- manau, tai puikus budas vaiko muzikalumui ivertinti. Buvo priemimas, bet kaip supratau, prieme visus. 2 kartus per savaite bendri uzsiemimai, kuriuose vaikai dainuos, soks ir pan.- bus lavinamas vaiko muzikalumas. dar 1-2 kartus per savaite, po pusvalandi ar valanda (cia priklausomai nuo vaiko sugebejimu ir tevu noru) specialybes uzsiemimai, su pasirinktu instrumentu, taciau galima rinktis tik bendrus grupes uzsiemimus, instrumenta atidedant velesniam laikui. ir priima 5-6 metu vaikucius, o kas svarbiasia- laikas po darbo ir darzelio, tad be problemu galima suspeti

labai noreciau lankyti muzikos mokykla bet sunkiai vaikstau o beto mama nepritartu ka daryt nezinau beje dar viena problema man 15 ar tai imanoma ka manot

Mokyklos tinklapyje parašyta "anksčiau nesimokiusiems muzikinių dalykų vyresniems nei 14 metų mokiniams rekomenduojama mokytis pagal menų mėgėjų ugdymo programą;" http://www.k1mm.kaun...t/Priemimas.htm

Nežinau, kas tai per programa, bet manau galima būtų paskambinti į mokyklą ir paklausti. Kažkada teko kalbėti su direktorium- visai malonus žmogus pasirodė.

Aš irgi noriu pagirti A. Kačanausko muzikos mokyklą Mokytojai tikrai geri (na su kaikuriais susigyventi reikia, o kai taip įvyksta, geresnio mokytojo negali rasti...) Taip laiko užima gan nemažai, kadangi mano specialybė ne pianinas, tai du kart per savaite į specialybės pamokas vaikščiojau (o jos dar prasitęsdavo ne po vieną valandą su ensambliu), vieną kartą - pianinas, du solfedis, kartą muzikos istorija. Pati šiemet baigiau ją ir planuoju eiti 9-us metus, jei priims aišku, nors toks noras atsirado tik kokiems dviems mėnesiams likus ligi baigimo