Netiesa, invalidumo terminas priklauso nuo ligos- jis būna suteikiamas ir 2 metams, ir neterminuotam laikotarpiui. Trumpesniam laikotarpiui suteikiamas po įvairių ligų, traumų, kai numatoma, kad sveikata ateity pagerės. Gal tavo mamai irgi toks atvejis?
Dėl žmonių, neturinčių rankos ar kojos- taip, yra tokių atvejų. Taip, ranka ar koja tikrai neataugs. Tačiau čia irgi daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Gi pažiūrėkim, vienas, sėdėdamas rateliuose, neišlenda iš namų ir tik dejuoja, kaip jam sunku, kitas gi- pilnaverčiai dalyvauja visuomenės gyvenime, dirba, bendrauja. Toji II grupė jam netgi trukdytų, nes II grupė- reiškia, nedarbingas.
Ir darbdavys (neišprusęs ir nežinantis visų įstatymų vingrybių) tokio žmogaus tiesiog nepriima į darbą. Taip kad yra daug įvairiausių niuansų...
Beje, Lietuva neturtinga šalis, o žmonės labai sukti- daugeliui geriau sėdėt namie, gaut invalidumą ir nieko neveikt, nei ieškotis darbelio. Arba gauna invalidumo pašalpą+ dirba nelegaliai ir nemoka mokesčių. Todėl taip laisvai nedalijant į kairę ir dešinę I ir II grupės invalidumo, žmogus skatinamas būti ne išlaikytiniu, o išsilaikyti pats.
Netaikau šito modelio jums- kiekviena situacija yra individuali ir tikrai neretai pasitaiko, kad sunkus ligonis negauna pagal sveikatos būklę priklausančios grupės. Bet- deja, yra kaip yra
man labai idomu, is kur tas darbdavys suzinos apie ta 2 gr, kad galetu tokio zmogaus nepriimti i darba. jei sveikatos bukles pazymos darbe nereikalingos, tas darbdavys apie tai suzinos nebent veliau, jau priemes. arba visai nesuzinos. dabrbadaviui priemusiam zmogu su invalidumu taip pat priklauso kazkokiu lengvatu del mokesciu. o taip opat ir tam zmogui kuri priima is valstybes puses
Juk prieš dvejus ar trejus metus keitėsi viskas, kai masiškai keitė iš I, II, III gr. į procentus. Apie tuos metus ir dokumentų reikia ieškoti.
.
