Po visko nulėkiau iki autobusų stotelės, sėdau į autobusą, o ten vairuotojas... beveik išvažiavo į priešingą eismo juostą, dar keiktis pradėjo, o važinėjo taip, jog atrodė, kad visi keleiviai iškris pro langus. Dėl šventos ramybės pusiaukelėje išlipau, sutvarkiau dar keletą reikaliukų ir po valandos bastymosi po miestą, grįžau į namus. Pirmu taikymu žinoma į tualetą, ir ką jūs manote? Ogi žadėtos raudonos išskyros. Vos nesusikeikiau..
Visą vakarą skaudėjo strėnas, prapūkšėjau kaip žąselė visą vakarą. Atsigulus miegoti negaliu, šoną skauda, prašau, kad vyras masažą padarytų. Taip maloniai atpalaidavo, nebejaučiau skausmo ir ramiai užmigau. Atsibudau 5 ryto nuo skausmo. Jaučiu, kad skausmas kartojasi. Galvoju reikėtų paskaičiuoti. Skaičiuoju, skaičiuoju, kas 6-7 min. Na gal dar nereikia į ligoninę? Einu į supermamą paskaityti kada reikia važiuoti į ligoninę. O ten, mano nelaimei, parašyta, kad reikia važiuoti jei sąrėmiai kartojasi kas 6-7 min. Tuo pačiu ir vidurius paleido.. O buvau nusipirkusi klizmutes, nes visą neštumą viduriai buvo užkietėję.
6 val. žadinu vyrą, sakau kelkis, pagal viską jau reikėtų į ligoninę važiuot, bet aš dar labai nenoriu. Vyras sako, na jei reikia, tai reikia. Kol išsiruošėm, kol išvažiavom, ligoninėje pasirodėme 7 val.
Mane vėl apžiūrėjo, sako kaklelis kažkiek atsidaręs, bet aš aišku nenugirdau kiek. Nusiuntė mus į gimdyklą, paklausė toniukus ir sąrėmių dažnumą ir leido prasivaikščioti, pasėdėti ant baliono. Na aš pirmu taikymu į WC aišku nulėkiau, paskui ant to balionėlio supuos. Atėjo daktarė, sako lipk vėl ant stalo, o aš sakau:
Ne, man dar į tualetą reikia.
Taigi ką tik buvai.
O man dar reikia.
Vėl padariau reikalus, tada jau ir ant stalo užsiropščiau. Kažką patikrino, sako kaklelis atsidaręs 5 cm, visas minkštas minkštas. Mes tau nuskausminamų įlašinsim, mažiau skaudės. Na gerai, aš žinoma sutikau, nes visai nemalonu tuos sąrėmius kentėti. Suleido.. kad pradės man visa palatą suktis, kad pradės pykint, vyrui sakau duok bliudą, man bloga.. Tai atpyliau mažumėlę.
Vėl leido truputį pasivaikščiot. Na aš vėl į WC patraukiau . Ale tik galvoju, kad šį kartą vidurius paleido. Bandau kakot, bet žiūriu, kad kažkas ne taip.. o dar sąrėmiai nežmoniški vienas po kito. Ir man toks jausmas, kad tuoj tuoj tulike apsigimdysiu. Vyras turbūt irgi tą pati pagalvojo, sako, kaip man tave iki gimdyklos dabar nunešt? Nenoriu, kad čia man pagimdytum.. Na šiaip ne taip baigėsi tie sąrėmiai, lekiam greit į palatą. Einam koridorium, o man toks jausmas, kad kakoju.. Sesutė mus pamatė, sako
Ar kakot norisi?
Na, taip, norisi.
Tai bėkit greit į palatą, tuoj gimdysi.
Man varpai galvoj tik suskambo.. negi jau? Gal dar ne?
Staigiai mane ant stalo paguldė, aš ten tik stenu, o mane tik ramina, sako kvėpuok, kvėpuok. Kaip čia gali kvėpuot, jei taip kaku norisi? Dar vandenis prakirpo, kurių, kaip man pasirodė, iš viso neišbėgo. Po kurio laiko leido man stumti. Iš karto lengviau pasidarė. O paskui liepė nustot stumt ir kvėpuot. Na ir zarazos, skauda gi sakau, sako žinom, žinom, pakentėk, jau plaukučiai matosi. Jei klausysi, neplyši, nekirpsim, todėl pasistenk. Lengva joms kalbėti kai negimdo. Na bet jau pakentėsiu, norisi gi, kad tie sąrėmiai baigtųsi. Na dar kelios kankinimosi minutės, dar keli stūmimai ir jaučiu, kažkas šilto šmurkštelėjo iš manęs lauk ir pasigirdo tylus verksmas.. mergytė. Tikra coliukė, nes gimė tik 2,560 kg. ir ligoninėje dar 200gr. nukrito.. O prieš gimdymą jaudinausi, kad nebūtų vaikelis per didelis, nes pilvą labai didelį buvau užsiauginusi ir dar savaitę laiko buvau pernešiojusi..
Jei kuriai vėluos gimdymas, tai rekomenduoju daugiau pasivaikščioti, suveiks, kaip ir man
