, o svarbiausia popierelis gautas bus po penkiu metu
Pazymiai buvo svarbus tik man paciai...Gautas geras balas tiesiog man kazkaip dadedavo didesnio pasitikejimo savimi...Na, o ne vienam darbdaviui tikrai nebuvo idomu, kokie mano rezultatai...net diplomo nera mate.. 
Svarbiausia yra ir buvo mano asmenines savybes..
Svarbiausia yra ir buvo mano asmenines savybes..
Iš pat pradžių žinojau, kad norėsiu stoti į magistrantūrą po bakalauriato. Todėl mokiausi labai gerai - kuo geresni pažymiai, tuo daugiau šansų įstoti būtent ten, kur nori.
O dėl darbo - abejoju ar tie pažymiai kažkam svarbūs. Nebent specifinės žinios kažką jaudina, pvz. tu koks statybos inžinierius, ir viršininką domina, ar gerai išmanai geodeziją tarkim. Bet ir tai, jis greičiau išleis į lauką ir pasakys, parodyk, ką moki.
O dėl darbo - abejoju ar tie pažymiai kažkam svarbūs. Nebent specifinės žinios kažką jaudina, pvz. tu koks statybos inžinierius, ir viršininką domina, ar gerai išmanai geodeziją tarkim. Bet ir tai, jis greičiau išleis į lauką ir pasakys, parodyk, ką moki.
Nepopuliariai pasakysiu, bet niekad nebuvo man svarbūs pažymiai, nei mokykloje, nei universitete. O tie bedejuojantys klasiokai/kursiokai man tik juoką kėlė, susidarė vaizdas, jog jie nemato "the bigger picture", jog ne pažymiai svarbu, o tik žinios. Manęs nedomindavo man nenaudingi dalykai, per kokį 90% visų atsiskaitymų nusirašinėdavau arba prieš juos pasimokydavau "greičio metodu", o va man įdomius dalykus tiesiog sugerdavau į save 
Gerai, kad ir tėvai nebuvo kokie pamišėliai, nespaudė per daug dėl mokslų, tik prieš 12 klasės galą pasipykdavom, jei pamatydavo prie kompo visą dieną sėdint, o nesimokant
Gerai, kad ir tėvai nebuvo kokie pamišėliai, nespaudė per daug dėl mokslų, tik prieš 12 klasės galą pasipykdavom, jei pamatydavo prie kompo visą dieną sėdint, o nesimokant
Pažymiai svarbu norint tęsti studijas, o šiaip svarbu yra kiti dalykai. Aš tik eidama į studijų pabaigą supratau, kad neverta plėšytis dėl dešimtuko, svarbiausia, kad pasiimu tai, kas man įdomu ir ko man reikia, galiausiai juk pažymiai kartais priklauso ir nuo dėstytojo simpatijų ar įvertinimo būdų, ir nuo paprasčiausios sėkmės... Aišku, kartais liūdnoka, jeigu iki kokio stebuklingo vidurkio pritrūksta dešimtosios balo, bet šiaip nesiplėšau nei dėl stipendijų, nei dėl mokėjimų. Tikrai keista stebėt, kai grupiokai niršta gavę 9, o ne 10
is kokios puses paziuresi 
zinoma, del saves, svarbiau ne pazymys, o zinios, bet kol studijuoji, noris to aukstesnio balo, juolab, kai pazymys lemia stipendijos dydi, ar apskritai jos buvima/nebuvima
zinoma, del saves, svarbiau ne pazymys, o zinios, bet kol studijuoji, noris to aukstesnio balo, juolab, kai pazymys lemia stipendijos dydi, ar apskritai jos buvima/nebuvima
Jeigu gera galva ant peciu tai ir pazymiai bus geri. Darbdavys net neziurejo i diploma, o tik klause ka sugebu daryti. Pazymiai mano ir taip geri, svarbu ne kalti, o mastyti.
Tai jau tikrai, jei toliau mokytis neplanuoji, pazymiai pasidaro ne tokie svarbus. Be to, jei ne tik mokaisi, bet tuo paciu ir dirbi, kazkaip tie desimtukai praranda reiksme..
Vis dėlto svarbiau yra mąstyti o ne kalti. O Lietuvos universitetuose kalti reikia, nes egzaminų metu paprastai į klausimus atsakinėti reikalaujama papunkčiui ir tie punktai turi sutapti su dėstytojo skaidrėse pateikta medžiaga... Žodžiu situacija yra gan liūdna. Tuo tarpu darbe svarbiausios asmeninės savybės: greitai įsisavinti naują informaciją, bei tobulėti.
Įsidarbinant pažymiai turi reikšmę, tačiau priklauso kur dirbti ketini. Darbinaus švietimo įstaigoje - pažymiai buvo labai svarbūs, ir manau, kad vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių pasirinko mane. Todėl nereikia savęs guosti, sakant, jog jie nėra reikšmingi. Aš nepriimčiau su mažesniu nei geru vidurkiu.
