pasiskaičius tiesiog žaviuosi jumis, kurios turit po tris, keturis ir dar daugiau vaikučių.. aš dievinu lėliukus, pati turiu du, sūnų ir dukrytę.. Sūnui buvo beveik keturi, kai sužinojau jog laukiuosi, net nepamenu kada jam pranešėm žinią, bet tik pamenu kaip meiliai jis glausdavosi prie pilvo, glostydamas "leliuką", taip vadinom tą mažą žmogeliuką, nes nežinojom kas bus.. ir dabar stebiuosi iš kur tokia begalinė meilė savo sesytei, jis labai ją myli, prižiūri ir didžiuojasi, kai kartu su sese nueinam pasiimti iš derželio 
visiems draugams giriasi kad tai jo sesytė 
dabar dar vel norim leliuko
ir nenustebo. dabar visi šokam pagal karalaitės dūdelę
O kita dukra atsakė - tai jei bus sesė, mama dar gimdys, kol bus brolis... Šiaip galiu pasakyt, kad mažesni vaikai gal kiek emociškiau priima - kai pirmą sykį leidau pridėt rankutes prie pilvelio, kur brolis/sesutė spardėsi, tiek šūksnių buvo, o vyresnioji kažkaip jau santūriau reagavo...
) suzinojo, kad i musu seima ateis naujas narys. O kaip jis mamyte saugojo, kaip pergyveno, kad as nevemciau, nes "juk galiu isvemti ta keliu milimetru dydzio leliuka, ir kaip mes ji tada cia, ant zemes rasim" Vasara, pradejus sirpti braskems, skyne jis jas ir ne vienos nevalge- viskas buvo skirta mamytei ir leliukui, esanciam pilvely. Kai dukryte gime, sunus buvo pas mano tevelius, ir apie gimima taip pat praneseme jam pirmajam, jis turejo "garbes" papasakoti apie tai visiems artimiesiems. 
. nors jis savotiškai rūpinosi manimi, vistiek su tėtuku pasidarė geriausi draugai, o mano draugijos nenorėdavo. Kai gimė broliukas, atrodo ir džiaugėsi, ir pasakojo visiems koks jis mažuliukas, ir niekam iš kitų vaikų neleisdavo prieiti, bet man keista buvo tai, kad piešdamas mūsų šeimą broliuko nenupiešdavo. Kai paklausdavau kur broliukas, atsakydavo, kad pas tave gi mama pilvukyje 
, {broliukas jau gimęs}. Nusprendžiau skirti laiko tik mum dviem, padaryti mamytės ir vyresnėlio laiką, leidau jam pasijusti atsakingam už broliuką. Reikalai tvarkosi. Dabar vėl paslapčių saugotoja esu aš, ir kai piešinius piešia šeimos tema, tai visada stovi didelis namas su dideliais langais, jis su broliuku žaidžia lauke, o mes su tėtuku juos stebim pro tuos didelius langus. Reikėjo keturių mėnesių kol apsiprato su nauju šeimos nariu
bet kokiu atveju vaika reikia ruosti broliuko ar sesytes atejimui
Dar kelias dienas is eiles klausinejo ar tikrai. Kadangi as tokia truputi ,,storule'', tai jie mane tyrinejo kur cia tas pilvas , o Vilte(7m.)po kiek laiko pareiske:mama as galvojau ,kad tu stora, o pasirodo leliukas pilve buvo . o vyresnieji 12 ir 14m. nusprende, kai uzaugs butinai tures viena o gal ir du vaikucius dabar laukia nesulaukia kada brolis paaugs, prades vaiksciot, sneket
akim, atseit ta mama tal visai išprotėjo, koks dar leliukas pilve kartą teko ją paimti į echoskopiją (nebuvo kur palikti tą dieną), tai galvojau nesupras nieko, o ji mat kažkaip įžiūrėjo tą leliuką, tai nuo tos dienos realiau pradėjo į viską žiūrėt. dabar jau ir pilvuką paglosto kartais
