demesi stengiuosi kazkaip padalinti, nors manau sunus ir be mano demesio nesijaucia labai nuskriaustas, nes yra senelio numyletinis ir vakarus su juo labai megsta praleisti.
Grazu ziureti kaip abu vaikai duksta, tik jau pastebiu, kad reikia drausminti ne tik sunu - jau ir dukra ismoko savo nagucius parodyti ir broli skriausti.
Visiems kitiems sunus labai pavydi seses. Kas darosi, kai i darzeli su mazaja nueinu jo parsivesti - gatavas nuo vezimelio visus nustumdyti, kad tik jo sesei nieko nepadarytu.
Man tai buvo lengviau - mazoji 5 sav gulejo ligoninei, tai per ta laika sunus spejo apsiprasti su mintimi, kad yra sesute - matydavo kaip as piena nusitraukineju, padejo man rubus ruosti....o kai parsivezem, tai jam labai keista buvo, kad sesute nieko nedaro. Bet nors tiek gerai, kad niekuo nera seses primaitines - visada atbega ir manes paklausia ar galima duoti. Lygiai taip pat man raportuoja, jei senelis ka nors sesei bando isiulyti.
Liepai-Marijai apie busima seimos padidejima pasakem ,kai man pradejo dideti pilvas . galvojom,kad gal reiketu pasakyt is karto,bet pamanem,kad vaikas nesupras,o kai pasakem,tai paaiskinom,kad pas mamyte pilve gyvena leliukas,nuo tada prasidejo pilvo glostymas,kalbinimas 
po gimdymo vyras atveze dukryte i ligonine,tai ji dziaugesi nauja lele 
dabar kartais pavyduliauja mazajai skiriamo demesio,taciau nepamirstam ir Liepos-Marijos 
po gimdymo vyras atveze dukryte i ligonine,tai ji dziaugesi nauja lele dabar kartais pavyduliauja mazajai skiriamo demesio,taciau nepamirstam ir Liepos-Marijos
Kai nėštumui buvo 8 savaitės, sužinojau, kad laukiuosi dvynių. Pirmas žmogus, kuris apie tai sužinojo, buvo 6 su puse metų dukra. Ji buvo nustebinta ir patenkinta(nes jau nuo trejų metų prašė sesės ). Visą nėštumą kalbėjomės apie lėliukus ir, kai jie gimė, dukra reagavo normaliai. Sakyčiau, kad per mažai ruošėsi, ir per mažai pasiruošęs buvo mano vyras..... Jis labai lepino dukrą (nuo gimimo) ir vis elgėsi su ja kaip su mažyle. Kai sužinojau apie šeimos pagausėjimą, pradėjau pratinti dukrą prie savarankiškumo - vyras tam nepritarė (juk ji viskam per maža 
). Kai gimė berniukai, dukra turėjo suaugti per 1 dieną, nes tėtis nebegalėjo fiziškai apie ją šokinėti
Mano patirtis sako, apie vaikelio giminą ne tik reikia pasakyti vyresnėliui, bet ir ruošti jį tam. Ir dar mano patirtis sako, kad TĖVĖLĮ REIKIA dar labiau nei vyresnėlį, ruošti kito vaikelio gimimui. Maniškis paprasčiausiai nesitikėjo, kad bus taip sunku su dviem jaunėliais
). Visą nėštumą kalbėjomės apie lėliukus ir, kai jie gimė, dukra reagavo normaliai. Sakyčiau, kad per mažai ruošėsi, ir per mažai pasiruošęs buvo mano vyras..... Jis labai lepino dukrą (nuo gimimo) ir vis elgėsi su ja kaip su mažyle. Kai sužinojau apie šeimos pagausėjimą, pradėjau pratinti dukrą prie savarankiškumo - vyras tam nepritarė (juk ji viskam per maža ). Kai gimė berniukai, dukra turėjo suaugti per 1 dieną, nes tėtis nebegalėjo fiziškai apie ją šokinėti Mano patirtis sako, apie vaikelio giminą ne tik reikia pasakyti vyresnėliui, bet ir ruošti jį tam. Ir dar mano patirtis sako, kad TĖVĖLĮ REIKIA dar labiau nei vyresnėlį, ruošti kito vaikelio gimimui.
Maniškis paprasčiausiai nesitikėjo, kad bus taip sunku su dviem jaunėliais
Tarp mano maziuku skirtumas - 3,5 m. Kad tures sese ar broli, vyresneliui pasakem praktiskai is karto, kai tik suzinojom. Kai pajutau judesius, tai ir sunus karts nuo karto priglausdavo prie pilvo ausi ar ranka... Ir visa nestuma tvirtino, kad gims sese. Apie broli negalejom net uzsiminti, sakydavo: "as zinau, ten, pilve, sese". Nors vyro gimineje mergaiciu nera, bet... gime tikrai sese 
. O dabar didysis ja be galo myli, buciuoja, niekam neleidzia supt vezimo ir pan. Kartais papraso duot palaikyt - tai mes duodam. Uztat nekyla pagunda paciam pasiimt ir nestis - supranta, kad sunki, tai ir nebaisu trumpam palikti kambary vienu du...
. O dabar didysis ja be galo myli, buciuoja, niekam neleidzia supt vezimo ir pan. Kartais papraso duot palaikyt - tai mes duodam. Uztat nekyla pagunda paciam pasiimt ir nestis - supranta, kad sunki, tai ir nebaisu trumpam palikti kambary vienu du...
Musu paneliai buvo 10 metu kai suzinojo ,kad laukiuosi labai norejo broliuko.Taigi labai apsidziauge.Smalsu buvo viskas,net kas sake gydytoja.
Panele nemaza todel stengesi man padeti .
O dabar broli labai myli , nors ir labai tas skirtumas didelis.
Bet kol kas jis jai tik brolis o ne draugas ,kaip kad butu jei nebutu to didelio skirtumo
Bet mes visi laimingi kad turime MAZIU ,sese taip pat
Panele nemaza todel stengesi man padeti .
O dabar broli labai myli , nors ir labai tas skirtumas didelis.
Bet kol kas jis jai tik brolis o ne draugas ,kaip kad butu jei nebutu to didelio skirtumo
Bet mes visi laimingi kad turime MAZIU ,sese taip pat
| QUOTE (lengvute @ 2003 12 10, 14:27) |
| ir vistik, kaip manote, ar vertėtų pasakyti kitiems vaikams apie būsimą kūdikį : iš karto, kai sužinoma apie tai, po poros mėnesių ar, kai jau matyti pilvas??? |
Kadangi maniskis dar mazas. Kai pastojau, jam buvo tik 1.5 metuku, tai pranesem apie leliuka pilvelyje, kai jau pradejo tas pilvelis matysis. Daznai dabar bezaidziant prilekia prie manes ir papraso duot paklausyt, kaip spardosi leliukas pilvely
.Jau nuo puses nestumo vaikiuka ruosiam antrojo vaiko atejimui. Dazniau su juo buna vyras, kad paskui nebutu jam stresas, kad mamyte nebeskiria staiga jam viso savo laiko
. Manau, kad vaikis savaime priims musu junior'a
Kai jau laukiausi antro, bet sūnus dar to nežinojo, o ir nesimatė, tai jis vis lyg nujausdamas klausinėjo "mama, kada mes pasigimdysim leliuką". Ir visur - ir autobuse ar mikriuke, ir parduotuvėje kad užklaus garsiai, net aplinkiniai atsisukdavo. Jau kai pradėjo pilvas stipriai matytis, tada ir pasakėme, tik niekad neakcentavome kas bus, brolis ar sesė, nors jau senai prognozavo brolį. Prieš pabaigą nėštumo buvom kartu pas gydytoją ir tas paklausė, ko mūsiškis norėtų. Tas atsakė sesės, o gydytojas "ai, nieko, yra brolis, bet jei nenorėsi, tai pakeisim". Aišku, mažasis užsikabino už tokios minties. Šiaip taip atkalbėjom, kad mūsų broliukui bus liūdna jei mes jo gimusio nenorėsim, o pasiimsim sesę iš kur nors, tada jį užgriuvo rūpestis, kad tik daktaras brolio nepakeistų. Taigi, nepakeitė.
O pavydo kol kas nesimato. Na, būna ir kad baramės, nes didysis nė minutės nepabūna tyliai, vis jam kas nors nukrenta arba būtinai turi su trenksmu šokinėti, o ypač kai mažajį migdau. Aišku, jis jau ne toks mažiukas, pakankamai savarankiškas, moka pažaisti ir vienas. Be to tėtis daugiau dėmesio skiria vyresnėliui. O mes kartu lauke vaikštinėjam, šnekamės.
O pavydo kol kas nesimato. Na, būna ir kad baramės, nes didysis nė minutės nepabūna tyliai, vis jam kas nors nukrenta arba būtinai turi su trenksmu šokinėti, o ypač kai mažajį migdau. Aišku, jis jau ne toks mažiukas, pakankamai savarankiškas, moka pažaisti ir vienas. Be to tėtis daugiau dėmesio skiria vyresnėliui. O mes kartu lauke vaikštinėjam, šnekamės.
| QUOTE (viksrelis @ 2004 04 15, 17:11) |
| Kadangi maniskis dar mazas. Kai pastojau, jam buvo tik 1.5 metuku, tai pranesem apie leliuka pilvelyje, kai jau pradejo tas pilvelis matysis. Daznai dabar bezaidziant prilekia prie manes ir papraso duot paklausyt, kaip spardosi leliukas pilvely |
oi kaip graziai
Bus shaunus vyresnysis brolis 
Musu antrasis leliukas turetu isvysti si svieta po 1,5 men., na tada mano dukrytei bus 21 men. Nezinau, ka gali suprasti tokia maza mergyte apie kudikius- na, beibius , kaip ji sako, bet mano pilvas nuo pat pradzios, kai tik pradejo matytis ir dukrai paaiskinus ,kad cia gyvena lelia, yra tukstancius kartu nuglostytas, nubuciuotas manosios dukreles. Ji net kalbasi su mano pilvu, kai sedi man ant keliu, kai eina miegoti,-sako- "apapa beibi"... Laukiu nesulaukiu, kai gims tas "beibis" , ar ji ir toliau taip myles... Jauciu, lelka pilve jos balsa jau is tolo atpazista Ir, rodos, nieko neaiskinom, nei ka....Zaidzia mielai su lelem, jas valgydina, migdo ir vis laiks nuo laiko ateina pas mane -glosto pilva, buciuoja ir kalbina "beibi"
, kaip ji sako, bet mano pilvas nuo pat pradzios, kai tik pradejo matytis ir dukrai paaiskinus ,kad cia gyvena lelia, yra tukstancius kartu nuglostytas, nubuciuotas manosios dukreles. Ji net kalbasi su mano pilvu, kai sedi man ant keliu, kai eina miegoti,-sako- "apapa beibi"... Laukiu nesulaukiu, kai gims tas "beibis" , ar ji ir toliau taip myles... Jauciu, lelka pilve jos balsa jau is tolo atpazista Ir, rodos, nieko neaiskinom, nei ka....Zaidzia mielai su lelem, jas valgydina, migdo ir vis laiks nuo laiko ateina pas mane -glosto pilva, buciuoja ir kalbina "beibi"
kai tik sužinokau, kad laukiuosi 
, iškarto pasakėm sūnui, jis labai norėjo sesutės, bet tai buvo mūsų šeimos paslaptis. Mano artimiausi giminaičiai sužinojo daug vėliau, nenorėjau prisigirt, maža, kas...Sūnus kartu su mumis saugojo paslaptį, o kai buvo kokie 5 mėn, tada su manim kaltu "laukėsi " darželio auklitojos, draugų mamos ir visi kas tik mus pažinojo, nes sūnus daugiau apie nieką nekalbėjo, tik apie būsimą sesutę
dabar jie vienas be kito negali ilgai pabūti, sūnui atostogos, siūlau išvažiuot paatostogaut pas gimines, o jis be sesės niekur nenori
, iškarto pasakėm sūnui, jis labai norėjo sesutės, bet tai buvo mūsų šeimos paslaptis. Mano artimiausi giminaičiai sužinojo daug vėliau, nenorėjau prisigirt, maža, kas...Sūnus kartu su mumis saugojo paslaptį, o kai buvo kokie 5 mėn, tada su manim kaltu "laukėsi " darželio auklitojos, draugų mamos ir visi kas tik mus pažinojo, nes sūnus daugiau apie nieką nekalbėjo, tik apie būsimą sesutędabar jie vienas be kito negali ilgai pabūti, sūnui atostogos, siūlau išvažiuot paatostogaut pas gimines, o jis be sesės niekur nenori
O man 3-ias neshtumas sukele nemazhai problemu.
Sunus apsidzhiauge - pareishke, kad prie sesyciu yra jau priprates, todel jam reikia sesytes
O dukra ruoshiau tai naujienai nuo pat tos dienos, kai, atrodo, eilinis "alsuoklis" eme pretenduoti i naujojo techio vieta
nespejau paruoshti tinkamai - suzhinojusi naujiena apsparde puse kieme esanchiu medzhiu
nepadejo aishkinimai jokie, nei kad vis tiek reikes naujam vyrui pagimdyti vaika - ankshchiau ar veliau; nei kiti argumentai...
ji nebuvo nusistachiusi priesh pati vaika - tiesiog ji buvo nusistachiusi priesh bet kuri zhmogu, kuris turi tixla - uzhimti jos techio vieta.
nezhinau, ka su dukryte ta vakara kalbejo mano draugas - bet jau sekanti ryta mano mergyte mane apsikabino, pabuchiavo ir pasake: tu - nuostabiausia mamyte pasaulyje
))
Prieš savo dukrytę, buvau pastojusi. Dar su vyru pertarėm, ar turėtumėm berniukam pasakyti tą džiaugsmą iš karto, ar kai jau pradės matytis, ir nusprendėm, kad šita naujiena turim džiaugtis visi tuoj pat 
Vaikai reagavo labai džiaugsmingai ir pasakė : - bus sesutė
Atrodo viskas buvo gerai, bet nuėjusi 4 mėnesių sužinojau kad...vaikelis negyvas ir kaip parodė echoskopas, jau trys savaitės
. Ar galit įsivaizduot mano savijautą? 
Kai atsigavau po šoko, pradėjau galvoti apie vaikus - kaip reiks jiems tokią naujieną pasakyti? 
. Milijonas minčių ir kaltinimai sau, kam paskubėjau... 
O pasakyti visgi turėjau. Pirmiausiai verkėm abu su vyru, po to nuėjau pas sūnus. Reakcija buvo siaubinga, vyriausiam vaikui teko duoti raminančių. Jo klausimai buvo siaubingi. Pvz. Jei dievas žinojo, kad mes visi to vaikelio labai norim ir labai laukiam, kodėl jį iš mūsų atėmė? Vėliau jis atsisakė mokykloj tikybos, prireikė net psichologo pagalbos 
Galėčiau dar daug pasakoti toliau, bet manau neverta
, tiesiog jei būčiau žinojusi kad taip atsitiks, nei už jokius pinigus nebūčiau sakiusi vaikam 
Vaikai reagavo labai džiaugsmingai ir pasakė : - bus sesutė
Atrodo viskas buvo gerai, bet nuėjusi 4 mėnesių sužinojau kad...vaikelis negyvas ir kaip parodė echoskopas, jau trys savaitės
. Ar galit įsivaizduot mano savijautą? Kai atsigavau po šoko, pradėjau galvoti apie vaikus - kaip reiks jiems tokią naujieną pasakyti? . Milijonas minčių ir kaltinimai sau, kam paskubėjau... O pasakyti visgi turėjau. Pirmiausiai verkėm abu su vyru, po to nuėjau pas sūnus. Reakcija buvo siaubinga, vyriausiam vaikui teko duoti raminančių. Jo klausimai buvo siaubingi. Pvz. Jei dievas žinojo, kad mes visi to vaikelio labai norim ir labai laukiam, kodėl jį iš mūsų atėmė? Vėliau jis atsisakė mokykloj tikybos, prireikė net psichologo pagalbos Galėčiau dar daug pasakoti toliau, bet manau neverta
, tiesiog jei būčiau žinojusi kad taip atsitiks, nei už jokius pinigus nebūčiau sakiusi vaikam 
