Skaitau ir sunku patikėt - tokie košmarai nutinka visai šalia ir gali aplankyti bet kurią iš mūsų...
Mano vienos pažįstamos berniukas 1,5 metukų irgi prieš 8 metus mirė nuo žaibinio meningito...Daktarai irgi tik pavėlavę nustatė diagnozę,bet buvo vėlu...
Neduok dieve tokį skausmą patirt...
Aš visa širdimi su jumis,Mamos...
Nors auginu ir ne biologinį savo kūdikį, bet numirčiau turbūt su juo, jei jam kas atsitiktų. Nežinau ar man atsirastų tiek stiprybės.
Lenkiuosi pries jus,Mamos.Pries jusu stiprybe ir istverme.Skaitau,o jausmas toks,tarsi visai salia manes visa tai buvo.Stiprybes ir dziaugsmo jusu namams.
Neisivaizduoju, kaip ir kas tau gali padeti... Turiu 1.9 m dukryte ir baisu darosi vien pagalvojus, kad atsitinka tokiu siaubingu dalyku. Jurgitute, tegu neissenka tau jegos gyvenat su skausmu. Laikykis!
kuo didziausios tau stiprybes,nors pati dar vaikuciu neturiu bet labai noriu,tave labai uzjauciu ir isivaizduoju ka reiskia kai gyvenimas netenka prasmes,ir viskas slysta is po koju.kuo didziausios stiprybes ir sveikatos jusu seimynai
Jurgitute, as tikrai zinau ka tu jauti, nes pries 2 savaites palaidojau 3,5 metu dukryte. Jai buvo diagnozuotas smegenu kamieno auglys. Gydytojai negalejo nieko padeti. Mes sirgome 0,5 metu. Gulejome KMUK, bet grizome namo ir 6 savaites slaugeme ja patys namuose. Ji mire namie. As tikrai suprantu ta netekti, zinau ta tustuma. Bet zinau kad mes nieko negalime pakeisti ir turime dziaugtis savo angeliukais danguje. Tokia Dievo valia, toks jo planas... RAMYBES TAU,JURGITUTE, LAIKYKIS.
liūdna.............skaudu................
Ir kodėl tokie mažyčiai vaikučiai mus palieka... Juk mus (tėvus) vaikai turėtų laidoti, o ne tėvai - vaikus. Didelis ir neapsakomas skausmas
žinai, pirmą kartą apsiverkiau skaitydama sm istorijas, laikykis, tavo neviltis ir skausmas lai su laiku aprimsta, o skausmo širdgėla lai sūnus palaiko tave...tavo stiprybė ir kad esi, teapsaugo tave nuo didesnių kančių, teišnyksta praeities šešėliai ir neramumai, ramybės tau ir tavo namams 
QUOTE(Jurgita G. @ 2005 08 05, 14:08)
žinai, pirmą kartą apsiverkiau skaitydama sm istorijas, laikykis, tavo neviltis ir skausmas lai su laiku aprimsta, o skausmo širdgėla lai sūnus palaiko tave...tavo stiprybė ir kad esi, teapsaugo tave nuo didesnių kančių, teišnyksta praeities šešėliai ir neramumai, ramybės tau ir tavo namams
Ačiū ......... taip gražiai parašei
Tavo istoriją pirmą kartą skaičiau viename mamoms skrirtame žurnale. Nesulaikiau ašarų. Verkiau ir save raminau, kad elgiuosi kaip kvaila, juk aš to leliuko net nemačiusi. Apsiverkiau ir dabar radusi šį liūdną pasakojimą. Neįsivaizduoju Jurgituke kaip tu tai ištveri, jei net nepažįstami nesulaiko ašarų...Žinau, kad žodžiai nepadės, bet vistiek linkiu stiprybės ir ištvermės.
