Mielos, stiprios ir visko mačiusios moterys,
Teiraujuosi pas jus pagalbos ir patarimo.
Esame su vyru antoje santuokoje abiems jau virs 30
, tad labai normalu, kad norime savo atzalele turėti..
Man degnozuotos policistines klausides, vyro spermiukai per mazai gyvybingi, bet nepasidavem ir sulaukeme teigiamo nestumo testo.
Dziaugemes be galo ir krasto.., manau galite isivaizduoti..
Laukiau eilinio apsilankymo pas daktare, buvau tikra, kad svarbiausia ir sunkiausia bus pastoti, o kad isnesiosiu ir pagimdysiu tai tikrai be problemu, nes prieš trylika metu isnesiojau ir pagimdziau sveikuteli sunaiteli
..
Tačiau daktarė pasake, kad geru naujienu nera.. na zodiu ilga istorija apie problemos nezinojima, vazinejima po ligonines ir t.t., bet rezultate atliko valyma, mazuteliui buvo astuonios savaites ir nesivyste toliau..
Atsakykite prasau..
AR NORMALU, KAD GALVOJU APIE TĄ MAŽULĖLĮ, KURIS NIEKADA NEGIMS?
AR NORMALU, KAD KLAUSIU KODĖL?
AR NORMALU, KAD VERKIU IR IESKAU PAGUODOS, BEI BIJAU APLINKINIU NESUPRATIMO, juk visi sako, kad cia dar nieko nebuvo?
Atsakykite prasau. Lauksiu atsakymu
P.S. praejo keturios dienos, po atlikto valymo.