QUOTE(Vilika @ 2005 08 10, 11:22)
Tavo istoriją pirmą kartą skaičiau viename mamoms skrirtame žurnale. Nesulaikiau ašarų. Verkiau ir save raminau, kad elgiuosi kaip kvaila, juk aš to leliuko net nemačiusi. Apsiverkiau ir dabar radusi šį liūdną pasakojimą. Neįsivaizduoju Jurgituke kaip tu tai ištveri, jei net nepažįstami nesulaiko ašarų...Žinau, kad žodžiai nepadės, bet vistiek linkiu stiprybės ir ištvermės.
Taip, tikrai mano istorija buvo papasakota "Mamos žurnale". Ir galiu pasakyti tik tiek, kad kai viso šito skausmo nelaikai savyje, išpasakoji, šiek tiek palengvėja. Kažkokia nedidelę dalelę skausmo nusimeti nuo širdies
O [Saulės] broliukas Marijus jau greitai švęs savo pirmojo gimtadienio jubiliejų
QUOTE(Jurgitutė @ 2005 08 10, 13:37)
Labai džiaugiuosi dėl tavo sūnelio. Mačiau naujas nuotraukytes. Jos labai labai gražios
Vaikiukas tikras fainuolis 
Dieve mano kaip klaikiai skaudu 
Taip ir nezinai zmogau kas ir kur taves laukia, kokius isgyvenimus teks patirti..... Bet kodel , tuos mazycius angeliukus Dievulis pasisaukia?!!!!!!!!!!!!!!!!! 
KODEL?!!!!!!!!!!!!!
Taip ir nezinai zmogau kas ir kur taves laukia, kokius isgyvenimus teks patirti.....
Bet kodel , tuos mazycius angeliukus Dievulis pasisaukia?!!!!!!!!!!!!!!!!! KODEL?!!!!!!!!!!!!!
QUOTE(Vilika @ 2005 08 11, 09:31)
Labai džiaugiuosi dėl tavo sūnelio. Mačiau naujas nuotraukytes. Jos labai labai gražios Vaikiukas tikras fainuolis
Vaikiukas tikras fainuolis Ačiū
labai skaudi ir sirdi draskanti istorija...vaiko netekti isgyveno ir mano mama,dukrytei tebuvo 10 metuku kai gydytojai nustate sirdies yda ir kuo skubiau liepe operuoti.Operacija atrodo praejo sklandziaibet praejus geram menesiui mergaite pradejo silpti,padarius tyrimus isaiskejo kad tai kraujo uzkretimas-sepsis,mire nakti ant verkiancios mamos ranku...ejo metai,viena salta kuciu vakara puosem eglute.Tarp zaisliuku senoje kardono dezuteje radau kelis pageltusius laiskucius,viename is ju buvo rusiskas rublis,apsidziaugusi ir nieko negero neitardama nunesiau laiskuti mamai....tada as dar nieko gerai nesupratau,tik prisiminsiu ko gero visa gyvenima koks buvo mamos veidas ir kaip virpejo jos rankos apkibusios kuciuku tesla...ji sunkiai atsisedo virtuveje prie lango,atverte laiskuti ,oten buvo parasyti tokie zodziai...grazinu mamyte tau rubli ,man jo nebeprireiks...labai prasau neverk del manes,tau reiks dar paauginti broliuka(manes dar nebuvo),kiekviena kart tai prisimindama verkiu,nes dabar visa tai puikiai suprantu koks buvo neapsakomas mamos skausmas.visoms mamoms isgyvenusioms skaudzius gyvenimo smugius noriu palinketi stiprybes ir galvoju ,kad ir jusu angeleliai ziuredami is virsaus noretu jus matyti besisypsancias ir laimingas... 
QUOTE(carvel @ 2005 08 15, 19:14)
...ji sunkiai atsisedo virtuveje prie lango,atverte laiskuti ,oten buvo parasyti tokie zodziai...grazinu mamyte tau rubli ,man jo nebeprireiks...labai prasau neverk del manes,tau reiks dar paauginti broliuka(manes dar nebuvo...
trūksta žodžių.........
Neapsiėjau ir aš be ašarų skaitydama jūsų čia visų išgyventas istorijas.Ir tuo pačiu vėl grįžau prisiminimais , kai praradau dar negimusį kūdikėlį. Išnešiojau 5mėn ir neturiu šalia. Šiemet lapkričio 22 jau bus 3 metai, kai jo nėra.
ašarų skaitydama jūsų čia visų išgyventas istorijas.Ir tuo pačiu vėl grįžau prisiminimais , kai praradau dar negimusį kūdikėlį. Išnešiojau 5mėn ir neturiu šalia. Šiemet lapkričio 22 jau bus 3 metai, kai jo nėra.
QUOTE(ALMUKAS @ 2005 08 21, 14:32)
Neapsiėjau ir aš be ašarų skaitydama jūsų čia visų išgyventas istorijas.Ir tuo pačiu vėl grįžau prisiminimais , kai praradau dar negimusį kūdikėlį. Išnešiojau 5mėn ir neturiu šalia. Šiemet lapkričio 22 jau bus 3 metai, kai jo nėra.
ašarų skaitydama jūsų čia visų išgyventas istorijas.Ir tuo pačiu vėl grįžau prisiminimais , kai praradau dar negimusį kūdikėlį. Išnešiojau 5mėn ir neturiu šalia. Šiemet lapkričio 22 jau bus 3 metai, kai jo nėra.Kaip matau daug čia mūsų tokių nelaimingų
paguosime viena kitą ir bus lengviau 
Tiesiog nežinau, kaip išgyvenčiau savo vaiko mirtį, ko gero kai tokie dalykai įvyksta žmogus pasikeičia negrįštamai. Viena istorija įvykusi šalia - ilgai lauktas vaikiukas, vis nepasisekdavo. Jau ir draugai apsivaikavo ne po vieną o po du ar tris, o niekaip nesiseka koks tai nesuderinamumas... Pagaliau nuleidus rankas du brūkšniukai, o džiaugsmas per kraštus. Mamytė šoliuoja, tėtukas namučius remontuoja dieneles slenka ir nei vieno neaplenkia, o mes drauges pilvuką glostom ir leliuko laukiam. Liko tik 7 dienelės, skambutis: draugės vyras balsu verkia.. maziukas negyvas širdutė nebeplaka daro cezario pjūvį. Tie verkiančio vyro žodžiai nuėjo karščiu per kūną ir klausi tada savęs ar jau visai dievo žemėje nebėra? Aš visada sau ir kitiems sakau, kad vienintelis prasmingas dalykas mūsų gyvenime vaikai, kad viskas dėl ko mes dirbame, taupome, pykstamės, kovojame yra niekai, išnykstantys po mūsųs , o vaikai? Iš štai iš pačių artimaiusių žmonių gyvemas atima prasmę ir esi bejėgis, tu negali nieko padaryti. Tas skausmas dėl vaiko nenumaldomas kai sveikas, bet kažkas nesiseka, kai susipykstame su savo vaikiukais, kai širdis plyšta matant vaikus klyskeliais nueinant, manau, kad labiausiai sunku būti tėvais, nes tas ryšys su vaiku niekada nenutrūksta, net ir tada, kai galvoji, kad tavo angeliukas danguje. Viena mano bendradarbė, kurios pirmagimis vaikutis žuvo 6 metukų, visada visiems sako, kad ji turi tris vaikus. kartu su gyvais 2 vaikais švenčia anapilin išėjusio sūnelio gimtadienį. Kažkada išsišnekėjome ji sako nesvarbu, kad sūnelio šalia nėra, bet jis mano vaikas, mirtis to nepakeis kol aš gyva.
Taigi mielos mamytės, net jei jūsų vaikeliai išėjo anapilin Jūs mamos iš didžiosios raidės, nes mylite savo vaikiukus, net tada kai jų šalia jūsų nėbėra.
Taigi mielos mamytės, net jei jūsų vaikeliai išėjo anapilin Jūs mamos iš didžiosios raidės, nes mylite savo vaikiukus, net tada kai jų šalia jūsų nėbėra.
nuoširdi užuojauta... taip apsiverkiau, kad mano dukrytė pribėgo išsigandus ir klausia ko verkiu....
