Ekologiški maisto produktai

Aš tai netikiu tos VICI duonos ekologiškumu, nors tu ką. Žinau, kaip ta jų sistema dirba ir kaip išnaudojami darbuotojai. Man mintys sukasi nusipirkt tą duonkepę. Kelios pažįstamos labai sėkmingai naudoja ir atsidžiaugt negali. Sumeti viską eilės tvarka ir eini ilsėtis ramia galva, arba užsiprogramuoji, kad tau ryte atsikėlus garuotų šilta duona. Apžiūrėjau duonkepes keliose parduotuvėse, kainos apie 200-400 Lt. Bet brangesnės tai tik dizainu yra kažkuo geresnės, o šiaip visos tą patį daro: 12-13 programų (juoda, balta, prancūziška duona, pyragai ir t.t.), talpa 0.8-1.5 litrai. Turbūt imsiu Moulinex, esam turėję jų tosterį 20 metų, jam nieko neatsitiko

Aha, šiandien kaip tik Maximoj apžiūrėjau, kad neteisingai parašiau – „Linea vitalis“, o ne vitae. Ir pasidariau tokią pačią išvadą, kaip ir dabar tavo nuorodoj perskaičiau – kad jie šiaip sveikesni, ar grūdų, ar selenėlių pridėta, ar jodo, ar vitaminų, ar diabetikams skirta, bet ne iš ekologiškai užaugintų kultūrų. Na bet vis tiek gerai, tik su tuo etikečių panašumu sužaista negražiai. O pirmosios linijos viskas, ką žiūrėjau, turėjo EKOagros ženklelį, bet va tų konservų tai ir nepažiūrėjau.

Vaizele, o kaip tu žinai, kad tie kiviai ar kiti vaisiai ir daržovės, kurie nefasuoti, iš tikrųjų yra ekologiški? Juk ant jų sertifikavimo ženkliukų nėra

Man dabar toks klausimas iškilo apie aliejų. Šiaip aliejai būna rafinuoti (pašalintos priemaišos) ir dezodoruoti (pašalintas kvapas), o juk visa tai vyksta cheminiu būdu, ane? Na, kad nerafinuotas aliejus sveikiau, tai šitai atsimenu dar iš senų laikų, bet taip pat atsimenu, kad jis smirdėdavo. Gal kas nors vartojat ekologiškus nerafinuotus aliejus ir galit pasakyt, kaip ten su kvapu? Nes šalia užrašo nerafinuotas nėra parašyta nedezodoruotas.

O, tai aš galiu pasigirti, kad mes kasdien valgom ekologišką juodą ruginę duoną iš natūralaus raugo, ne fabrikinės gamybos, o rankomis pamylėtą ir 3 valandas keptą

Pas mus ant kiekvieno ekol. kyvio atitinkamas lipdukas užklijuotas.

Aliejai pas mane dar neekologiški . Bertolli Extra Vergine.

Aš dabar pradėjau naudoti Weledos citrinų dezodorantą - man labai patinka

Apie duonos kepimą namuose aš irgi pagalvoju. Turiu pora receptų susiradusi, tik neprisiruošiu išbandyti. Nors bandelių tai nespėju prikepti, tenka pirkti

Dar jūs man tundrai paaiškinkite, kaip ten su tuo vartojimu yra, kodėl tai blogai ir kaip jūs tą vartojimą mažinat? Nes kai pasižiūriu į maistą, tai jeigu neperku bandelių, tai tada sukepu kelis kg miltų, krūvą kiaušinių, pieno ir t.t. Žodžiu, vartojimas (gal reiktų sakyti apyvarta ) nuo to tik padidėja.

merginos klaipėdietės, jei kuri dar nežinot, tai daukanto gatvėj tarp apylinkės ir apygardos teismo yra parduotuvėlė "aliejai ir ne tik". Nežinau, ar jie turi kokius ekologiškumo sertifikatus, bet kosmetikos dėlei gal vis tiek natūraliau nei nremai, kurių daugelyje vis tiek pagaunam vieną kitą abejotinos kilmės ingredientą. O be to, ir maistui pagardint ten galima rast įvairiausių aliejų (tiek rafinuotų, tiek nerafinuotų). Taip pat įvairių prieskonių bei arbatų ten galima išsirinkt. Daugumą tų galiejų glima kaip maisto papildą gert po šaukštą per dieną. Jei labiau paklausinėsit, jos ten turi brošiūrėlę, koks aliejus kam skirtas:kuris sausai odai, kuris makiažui valyt tinka, kuris virškinimui gerint ar pan.
Pati turiu abrikosų kauliukų aliejų nusipirkusi, odą tepu.

O dėl duonkepės tai man irgi buvo vienu metu mintys sukirbėjusios. Bet kadangi pati labiausiai mėgstu juodą duoną (arba čia, užsieny, rudų miltų su neskaldytais grūdais), tai suabejojau, ar pas mus Lietuvėlėj įmanoma rast tinkamų ingredientų tokiai duonelei išsikept. Gal kurios turit tokį aparatą ir galit patirtim pasidalyt, kaip sekasi?
Papildyta:
Raidelės, dėl vartojimo tai aš manau, kad esmė ne savo bandeles kepti užuot parduotuvines pirkus. Esmė mūsų visuomenės mąstyme apskritai. Juk kiek daug dalykų perkame ne todėl, kad mums jų reikia, bet todėl kad akcija, kad pigu, kad smalsu, kad draugė turi, kad dar kas nors... Kad ir su tais pačiais drabužiais: juk labai dažnai jie perkami ne dėl racionalių, o dėl emocinių priežasčių. Taip pat ir vaikams žaislai. Mano manymu, svarbu ištirt save ir pamažėle ugdyti gebėjimą pirkti tai, kas reikalinga. Nes socialiai ir ekologiškai neatsakinga turėt penkias bliuzeles, kai keturios iš jų užsivelkamos kartą per metus ar rečiau, arba pirkt žaislus, su kuriuo vaikas pažaidžia gal porą dienų. Juk visi tie dalykai nedingsta. Visų pirma, jie apkrauna namus, bet čia aišku jau individualus reikalas. Bėda ta, kad jie bereikalingai apkrauna ir mūsų aplinką, savartynus ir pan. O jei nebūtų tokio besaikio vartojimo, nebūtų ir gamybos, vadinasi, nebūtų ir taršos. Be abejo, tokie dalykai neapsiaina be ekonominių implikacijų, bet nesu labai kompetetinga lįsti į šią sritį
Na, čia būtų mano toks supratimas apie vartotojiškumą.

Man irgi atrodo, kad vartojimas labiau susijęs su daiktais Lankausi secondhand parduotuvėse, ten pasižiūriu rūbų ar batų. Žodžiu jeigu tikrai galima nupirkti normalų daiktą dėvėtą, tai kodėl ne? Kam pirkt naują, kurį gaminant buvo išeikvota daug energijos. taigi bandau prikelti daiktus antram gyvenimui.
Labiausiai erzina visokios pakuotės, maišeliai. Kiekvieną prekę į atskirą maišelį Nu kas čia dabar Kas tam agurkui pasidarys, jei aš namo parnešiu ne maišelyje? Į parduotuvę nešuosi savo maišelius, net tuos plonus. šimtą kartų gali į jį dėt ir dėt. KAm kiekvieną kart naują imt. Turiu rankinukyje salptą kišenėlę, kur jų isidedu
Tiesa, ką norėjau papasakot. Išgirdau apie cukraus balinimą. LAbai jau baisiais metodais tas baltumas išgaunamas. Man taip ir pasakė- baisiais. Deja daugiau nieko doro ir neišgirdau, jokių faktų ir konkrečių dalykų. Mat pasakotojas buvo perpasakotojas ir nieko doro negalėjo atsiminti, tik tą terminą baisus. Na dar pasakė, kad geriausias yra rudasis cukranendrių cukrus. Taigi patikėjau, kad baltasis cukrus yra mano priešas ir nulėkiau ieškoti cukranendrių cukraus.
Ir radau - Dan Sukker Rudasis gabalinis cukrus SU FAIRTRADE ženklu
O dabar gal kas galėtų daugiau apšviesti dėl to cukraus balinimo ir dėl ženklo FAIRTRAID. Ar šitas ženklas reiškia tik sąžiningą prekybą, ar ir turi kokių ekologijos požymių

ziezulablond, ant labai įdomaus klausimo užvedei. Ryt reiks būtinai internete pasidomėt, koks tas procesas ir kokios jo pasekmės. Manau, visagalaiame tinkle nors kažkokios informacijos tikrai turi būti. Tik dabar jau pradedu ruoštis į darba, tai pasiliksiu šį malonumą rytojui.
O FairTrade, manau, ir reiškia fair trade. Jis orientuotas į darbuotojų sąlygas bei bendruomenių palaikymą. Ekologija gali eiti šalia, bet nemanau, kad šis ženlkas ją garantuoja. Mano nuomonė

šaunuolė tu ziezulablond dėl maišiukų aš tai nuo vaikystės nekenčiu antrą kartą naudojamų maišiukų, bet čia jau mano problemos aš priėjus prie kasos kai pamatau, kad kasininkė pradeda kraut į maišelius visokius sūrelius, agurkus ir bananus, jai pasakau, kad mes stengiames sunaudoti kuo mažiau maišelių ir daugelis kasininkių tik apsidžiaugia, kad kraut nereikės

beje, ko nesuprantu, tai kai ant pvz. miltų mauna tą maišelį iš viršaus ir tokį ir palieka tai tipo deda miltų pakį į maišelį tam, kad neišbyrėtų, bet atleiskit, kuo jis padeda, užmautas ant viršaus. Čia tai man nesąmonė didžiausia



aš irgi mąsčiau, kad cukraus balinimas turėtų būti ne kažkoks gėris ekologiškas cukrus vis dėlto tamsokas: http://www.blogas.lt...kona/186496.jpg

Fairtrade reiškiasi, kad trečiose šalyse užsakius šio produkto gamybą žmonės nebuvo verčiami dirbti sveikatai kenksmingomis sąlygomis bei jiems buvo sumokėtas ne vergiškas atlyginimas, pvz. ne 2 USD už mėnesį darbo po 16 val.kasdien. Su ekologija neturi nieko bendro

IKI yra ekologiško saulėgrąžų aliejaus. Nebandytas, neragautas, kainos taip pat nžn, žinau tik, kad egzistuoja Reiks bandyt

Nu kad žinok, šitą krautuvėlę ir Vilniuje visi, kas bent kiek maistu domisi, žino. Mes, kai traukiam pasitūsint į Nidą, tai visada būtinai užsukam ir prisiperkam pusei metų atsargų Mano visi draugai visų vykstančių į Klaipėdą prašo nupirkt ten šio bei to
Papildyta:


Jo yra ir RIMI, bet dar nebandžiau. Perku graikišką alyvuogių aliejų iš Marks&Spencers, nes jis dieviško skonio, toks saldus truputį. Jis irgi su FairTrade.

Duona perkam turguj. "Teviskes". su mielem, bet be jokiu koncervantu, ale bais skani

Ekologiškas cukrus guli nedideliuose maišeliuose ir jų nedaug, gal dėl to sunku pastebėti. Jis irgi turi kai ką baisaus – kainą. Berods 10 litų už puskilį. Nors mes cukraus mažai suvartojam, bet vis tiek per brangu.
O va ekologiško aliejaus yra ir nebrangaus. Pamenu, kad rapsų kaina nenustebino. Alyvuogių (na bet jis ir šiaip brangesnis, jei geras) – 30 Lt. Čia viską mačiau žaliose lentynose 2x Maximoje.

Matau, kad apie aliejų niekas man negalėjo atsakyti, tai dabar paklausiu dar vieno dalyko, į kurį irgi nieks turbūt neatsakys Mes esam pamėgę tokią duonytę „maca kosher“, jos sudėtis tik kvietiniai miltai ir vanduo. Ji turi „certificate of kashrut“ ir dar kažkokį žydišką ženklą, matyt, patvirtinimą, kad tikrai košerinis. Kiek žinau, gaminant tokį maistą laikomasi labai griežtų higienos ir produktų kokybės reikalavimų, bet ar gali tie produktai būti neekologiški? Kitaip sakant, ar galėjo tie kviečiai būti tręšti visokiom nuodingom chemijom?
Čia man šiaip smalsu, aš juos vis tiek valgysiu