Mano abu vaikai skirtingi, dukra 5 jau skaite (mokosi ir dabar gerai, bet turi padirbet, nesakyciau , kad labai gabi, greiciau darbsti), o sunus i raides net nepaziuri.As ir neverciu visai, geriau daugiau lauke pasivaiksciojam ar su masinytem pazaidziam.Jei vaikas labai domisi raidytem, manyciau reikia skatinti, tik aisku su protu, nes bet koks uzsiemimas, kai akytes itemptai ziuri arciau nei 2 metrus kenksmingas, as kaip trumparege stengiusoi vaikus daznaiu i lauka, i miska palakstyt isvilioti, o raidziu prisidelios mokykloj.Aisku, smagu pries draugus,gimines pasididziuot unikaliu vaiku, bet realiai kiek tokiu yra, Lietuvoj tik apie viena vunderkinda kol kas girdejau. Nevertinu labai tu pasiekimu, kai vaikas pilnai skaito, raso, skaiciuoja iki mokyklos,nes turiu aibe pvz, kai vaikystej labai gudruciai buve, o veliau visai labai eiliniai zmogeliukai patampa.Mano pussesere 4 metu jau laikrascius skaite ir straipsnius pakomentuodavo, risliai atpasakodavo, o veliau vos i aukstaja istojo, dukros grupioke is darzelio labai neeilinis vaikas atrode, i mokykla isejo 5.5 metu, bet dabar vos ne vos su mokslais tempiasi,manyciau per jauna toki kruvi tempt,net ir fiziskai, kuprines sunkios, pamoku daug, gali persitempt, pervargt, stuburiukas iskryps, vaikai skirtingai bresta, bet reikia ivertint, kad paskui susivienodina ir pradeda atsilikinet nuo vyresniu bendraklasiu.
Manyciau, nereikia skubint su tais mokslais, tegu pasidziaugia vaikyste, pazaidzia, o mokytis siais laikais, kad ir iki pensijos arba netgi isejus i pensija:)galima
maniškė, tai nelabai moka sujungti reides, bet kai nori ką parašyti tai labai greitai tai padaro, pirma suskirsto žodį į skiemenys ir rašo po raidelę, o va su skaitymu tai sunkiau dvi raides sujungia, toliau vis po raidę kabina ir susipainioja.Buvo lengvesnius žodžius perskaičius, bet mes jos neskubinam, viskas po truputį svarbu, kad pati norėtų 
, bet as nepergyvenu su laiku ismoks. Dbar mokinames skaicius rasyti, na gal sunkokai israityti 
, jau moka suskaiciuoti iki 20. po truputi judam. 
jau ir žodelius dėlioja tik jam reikia pasakyti kokia po kokios raidelė eina ir rašyti jau bando, labai jau jam patinka 
nu ir tegu o kaip bus paskui nežinau, kol kas viskas savaime gaunasi, jam įdomu, o mes padedam ir tiek 
ir taria K K K), S kaip snike(gyvatė) tardami ją rodo kaip ji šliaužia. Ir jiems tai patinka, pamatęs užrašą jau skiemenuoja žodį, sako skaičius jei jie būna parašyti šalia. Dar privalumas tai, kad mokytojos niekada vaikui nepasakys, kad tu blogai pasakei ar parašei, jos greičiau pasakys, kad tavo raidė pavargus, nes žiūrėk ji pas tave atsigulė, pasviro, o dabar pabandyk parašyti tokią stiprią, gražią kaip tu. Net jei vaikui nesigauna, jos vistiek jį pagirs, ras už ką. O mano pačios prisiminimai apie raidžių mokymasi rašyti kraupūs, esu kairiarankė, darželį auklėtojos leido kaire, o pradinės kl mokytoja ne(manau gerai prisimenat, jos dažnai ne pagal paskirtį naudodavo lazdą). 
Galvoju, kad nereikia vaiko versti daryti tai ko jis nenori, bet jei jau tikrai to reikia, tai raskim būdą kaip sudominti savo mažylius. 
Dažnai būna atvirkščiai 
