tegul gyvena dar 100 metu 
as zianu, kad gausiu mociutes buta, bet visai to nelaukiu tegul gyvena dar 100 metu
tegul gyvena dar 100 metu
QUOTE(helena @ 2006 09 27, 13:46)
man tai labai ziauru apie kazkoki palikima galvot, arba skaiciuot kiek as turesiu, kai kazkas numirs... 
baisu net pagalvot man apie tokius dalykus,
Gavau, bet brolis uzpyko, kad neteisingai padalinau (nes as jam pinigu nedaviau, o nupirkau jam buta ir sumokejau jo visas skolas antstoliams ir teismams, susidariusias del jo kaltes) 
, ir nebebendrauja su manim- taigi taip vienu metu praradau 2 pacius artimiausius zmones. Bet gal dar kada padekos man uz tai 
.
, ir nebebendrauja su manim- taigi taip vienu metu praradau 2 pacius artimiausius zmones. Bet gal dar kada padekos man uz tai .
svarbiausia, kad negautumet palikimo su skolomis, nes tada liks tik atsisakyti, nebent tai Jusu labai artimi giminaiciai.... as nieko nenoriu gaut, is seneliu - ner sansu, o is tevu (tfu-tfu-tfu) geriausias palikimas butu, kad ilgai gyventu. o jei jau ir bus, tai vis tiek atsisakysiu, nes mano sesei labiau reikia. ne visi palikimai atnesa dziaugsmo.
Mano vyras nesutiko imti būsto paskolos iš banko vien dėl to, kad tikėjosi gauti palikimą iš savo tėvų, tipo kam čia stengtis.. Aš ir verkiau ir su piktumais prašiau, deja, neįkalbėjau.. Taip ir likom bendrabutyje..
O dabar, numirus mamai, paaiškėjo, kad visi turtai, namai, žemė jau seniai padovanoti jo sesei, kuri mūsų akimis ir taip pasiturinčiai gyveno
Pasirodo, jo mamulė mums visą laiką melavo, kad va, parduosit.. ir nusipirksit butą
Net savo anūkams nieko nepaliko
Taigi, geriau nesitikėkit, merginos, o veikit savo galva ir būkit ryžtingos kovodamos už savo ir savo vaikų gerovę ir mažiau klausykit kas ką suokia ir žada 
O dabar, numirus mamai, paaiškėjo, kad visi turtai, namai, žemė jau seniai padovanoti jo sesei, kuri mūsų akimis ir taip pasiturinčiai gyveno
Pasirodo, jo mamulė mums visą laiką melavo, kad va, parduosit.. ir nusipirksit butą
Net savo anūkams nieko nepaliko Taigi, geriau nesitikėkit, merginos, o veikit savo galva ir būkit ryžtingos kovodamos už savo ir savo vaikų gerovę
ir mažiau klausykit kas ką suokia ir žada
as seimoj viena, tai kam daugiau viskas liks, jei ne man? O siaip niekad apie tai negalvojau ir nenoriu galvot, kol tam neatejo laikas. Tegu gyvena ir dziaugiasi gyvenimu mano teveliai. Man kol kas is ju nieko nereikia, o ir siaip jie jau man labai daug dave: aukstaji moksla, buta Vilniuj ir dar zemes lopineli 
Tikrai nesitiki ir nelaukiu, nes kaip ir nera is ko Viska su vyru savo galva ir rankomis pasiekiame 
Jam irgi palikimo kaip ir nenusimat
Viska su vyru savo galva ir rankomis pasiekiame Jam irgi palikimo kaip ir nenusimat
Na tikrai nesitikiu (nors is yra is kur ji gaut) ir be to man jo nereikia. Kaip kazkuri jau rase, megstu viska savo rankom ir pastangom uzsidirbt . Nors pakankamai jauna esu, bet tikrai nesedziu niekam ant sprando ir nelaukiu "dovaneliu " 
Esam gavę iš tėvų kadaise butą, rėmė visą laiką kol mokėmės ir kol reikėjo mums paramos, labai už tai jiems dėkinga, nes tai buvo gera starto pradžia. O dabar jau man nieko nereikia, jei ką gaučiau - savo vaikams perleisčiau, kad jiems, kaip ir man, nereikėtų vargti gyvenimo pradžioje. Manau, tai svarbu. Dabar aš jau rūpinuosi ne tuo, kaip gauti palikimą, bet kaip sukurti tą palikimą savo vaikams 
Labai norėčiau jiems daug pagelbėti...
Labai norėčiau jiems daug pagelbėti...
