Visu tevai turi ka nors uzgyvene vienaip ar kitaip... bent jau buta tai tikrai.. Savaitgali su teciu ir jo broliu buvom nuvaziave apziuret dvaro - jie ji gavo kaip palikima: apleistas oij oij oij pakalbejau su pusbroliais - anie sako, kad reik parduot - dabar gi gyvent reikia... o pries tai buvo pokalbis su teciu, (tiesa, vakarojant su alkoholiu), kad kadangi as esu vienintele, tai kam daugiau viska palikt.. keista buvo girdet is palyginus jauno vyro tokias kalbas... Nors jo zmona [tevai issiskyre] irgi pritare, sake ir dar savaji man uzrasys... bet tokios kalbos labai liudina - viskas baigesi itin senu nuotrauku albumu perziura
Na is tevu gal ir bus koks palikimas, is seneliu jau nebe... Likusi tik mociute, o ji nieko neturi... Buvau gavusi siek tiek palikimo is kitos mociutes, bet nedaug, o be to ne tai tuomet buvo svarbiausia...
QUOTE(bulba @ 2006 10 16, 22:20)
Esu maciusi, kaip del nevienodai paskirstyto palikimo broliai/seserys visiskai nutrauke santykius. Tikrai nenoriu, kad po mano mirties vaikai liktu priesais.
o man tai gręsia... nes mano vyriausias brolis kažkodėl mano, kad mūsų tėvų sodyba priemiestyje - jo namas... dabar jis ten gyvena ( 1 METAI), nes patį žmona išgrūdo iš namų... žinoma, tėtis dar gyvas, nors ir sunkiai sergantis... bet ateitis nusišviečia ko gero teismais... nes iš principo turbūt nesutiksiu... nors prieažstys, aišku, ne piniguose, gal ankstesniuose santykiuose... nuoskaudose..
o as, kad ir esu vienturte, jokio palikimo nelaukiu ir visai nenoriu, svarbu, kad tevai kuo ilgiau gyventu, o ko man reikia arba jau turiu uzsigyvenusi, arba su laiku turesiu. Juokingai atrodo, kai sergancio zmogaus karsinti nera kam, o del palikimo visi kaip vanagai plesosi...
Na čia įdomus klausimas, man atrodo nieko negausiu, bet kai pagalvoju apie Vilniuje butą trijų kambarių, 4 sodus, 2 garažus, 3 mašinas tai kažkam tas šlamštas turės atitekti
QUOTE(ruta_zalia @ 2006 10 31, 14:10)
Juokingai atrodo, kai sergancio zmogaus karsinti nera kam, o del palikimo visi kaip vanagai plesosi...
karšinti yra kam - MAN
QUOTE(Azalija @ 2006 10 31, 09:45)
o man tai gręsia... nes mano vyriausias brolis kažkodėl mano, kad mūsų tėvų sodyba priemiestyje - jo namas... dabar jis ten gyvena ( 1 METAI), nes patį žmona išgrūdo iš namų... žinoma, tėtis dar gyvas, nors ir sunkiai sergantis... bet ateitis nusišviečia ko gero teismais... nes iš principo turbūt nesutiksiu... nors prieažstys, aišku, ne piniguose, gal ankstesniuose santykiuose... nuoskaudose..
QUOTE(Azalija @ 2006 10 31, 12:50)
karšinti yra kam - MAN
Man irgi panasi situacija bus, nes mes ir taip "turtingi", o va brolio seimai tai niekas nieko nedave - mes issimokejom paskola uz buta, o jie dovanu nama gavo . Ir kai tetis pasake, kad ju namas liks man koki menesi nesnekejo
Jau gavau, iš senelio apie 2000 Lt, nusipirkau vieną norimą daiktą. Šiaip kol kas daugiau nėra žmonių, kurie būtų pagyvenę ir tiesioginiai palikimai man eitų, po kažkiek metų greičiausiai mano vardu namas pereis. Bet nelaukiu, pradedu pati dirbt ir pradėjau taupyt po truputį. Dar ne vaikams, neturiu jų
Kai mire mano mociute, tevai pardave namuka. Tai man ir broliui po 2500lt teko. Uz tai issigyjom masiniuka, ji turim jau 2 metus, be palikimo kazi ar dabar turetume... bet geriau jau negaut palikimo, bet neprarast artimuju
QUOTE(Salomeja @ 2006 11 03, 16:34)
Kai mire mano mociute, tevai pardave namuka. Tai man ir broliui po 2500lt teko. Uz tai issigyjom masiniuka, ji turim jau 2 metus, be palikimo kazi ar dabar turetume... bet geriau jau negaut palikimo, bet neprarast artimuju
Pritariu, kas is tu pinigu, namu, zemes ir t.t. Tai yra nepalyginama su brangaus zmogaus praradimu. Galeciau viska atiduoti, kad tik butu galima laika atsukti atgal ir grazinti viena labai brangu Zmogu.....