Mane šiurpas krato vien nuo minties, kad galima apie tai galvoti 
Jau geriau tėveliai metų metus gyventų, nereik jokių turtų..
Jau geriau tėveliai metų metus gyventų, nereik jokių turtų..
QUOTE(Džiazuu @ 2013 10 14, 09:21)
Mane šiurpas krato vien nuo minties, kad galima apie tai galvoti
Jau geriau tėveliai metų metus gyventų, nereik jokių turtų..
Jau geriau tėveliai metų metus gyventų, nereik jokių turtų..
keista tema be galo.. dar keistesni zmoniu pasisakymai "is mociutes gausiu buta, is tevu sklypa ir soda" ir pan..
mano mociutei 95m, panaus, kad gyvens dar ilgai
, o jau palaidojusi 2 vaikus is 5 man liezuvis neapziverstu net istarti, jog gausiu is tevu nama, nes niekad nezinai, ar to sulauksi..
Na, kaip autore ir rase - tema ne apie moralines plonybes. Nemanau, kad elementarus fakto konstatavimas, kad tevai ar seneliai ar dar kas turi turto ir yra tikimybe ji paveldeti, tai tolygu blogo palinkejimui 
Juk pirmiausia bet kuris mylintis vaikas rinktusi tevus, o ne ju turtus. O ir patys mes ka su savo zemiskom gerybem darysim? Graban nenusinesi kaip sakant, tai ir liks vaikams, anukams ar labdarai. Galiausiai baisiau uz kalbas zmonems gyviems esant, yra kai jie numirsta ir artimi zmones pradeda pyktis kam kas atiteks Nereikia apskritai bijoti kalbu apie mirti, nes zmones nera amzini, visi mes mirsim. Galima apsimetineti kiek nori, rezultatas tas pats 
Taigi geriau apie palikimo dalybas pagalvoti ir pakalbeti esant gyviems. O taip pat karts nuo karto priminti brangiausiems ir mylimiausiems, kad jie yra brangiausi ir mylimiausi 
Atsakant i klausima - tevai turi uzgyvene nekilnojamojo turto, testamentai parasyti jau seniai (gi ir jauni zmones mirsta) ir visi zino kas kam atiteks.
Juk pirmiausia bet kuris mylintis vaikas rinktusi tevus, o ne ju turtus. O ir patys mes ka su savo zemiskom gerybem darysim? Graban nenusinesi kaip sakant, tai ir liks vaikams, anukams ar labdarai. Galiausiai baisiau uz kalbas zmonems gyviems esant, yra kai jie numirsta ir artimi zmones pradeda pyktis kam kas atiteks Nereikia apskritai bijoti kalbu apie mirti, nes zmones nera amzini, visi mes mirsim. Galima apsimetineti kiek nori, rezultatas tas pats Taigi geriau apie palikimo dalybas pagalvoti ir pakalbeti esant gyviems. O taip pat karts nuo karto priminti brangiausiems ir mylimiausiems, kad jie yra brangiausi ir mylimiausi Atsakant i klausima - tevai turi uzgyvene nekilnojamojo turto, testamentai parasyti jau seniai (gi ir jauni zmones mirsta) ir visi zino kas kam atiteks.
O kaip žiūrite į tai, kai vaikai ar anūkai šnekina senolius, kad anie "pagalvotų" apie kraustymasi į kuklesnį būstą, darytų keitimą vaikų ar anūkų naudai, net gi atkakliai terorizuoja. Kad kam vienai babytei tarkim 3 k. butas. Ar ne per gerai?
QUOTE(Subjektyvi @ 2014 08 28, 19:36)
O kaip žiūrite į tai, kai vaikai ar anūkai šnekina senolius, kad anie "pagalvotų" apie kraustymasi į kuklesnį būstą, darytų keitimą vaikų ar anūkų naudai, net gi atkakliai terorizuoja. Kad kam vienai babytei tarkim 3 k. butas. Ar ne per gerai?
Kiekviena situacija skirtinga. Gal tai babytei tikrai nereikalingas tas 3 k. butas ir jai sunku ji islaikyti. Bet apie terorizavima aisku, kalbos negali buti.
Jei jai būtų per sunku išlaikyti ar norėtų pokyčių gyvenime, tai pati pasiūlytų. Be papildomo spaudimo. 
QUOTE(Subjektyvi @ 2014 08 28, 20:36)
O kaip žiūrite į tai, kai vaikai ar anūkai šnekina senolius, kad anie "pagalvotų" apie kraustymasi į kuklesnį būstą, darytų keitimą vaikų ar anūkų naudai, net gi atkakliai terorizuoja. Kad kam vienai babytei tarkim 3 k. butas. Ar ne per gerai?
Apie terorą negali būti nei kalbos. Jei tik senoliai neatsisėda vaikams/anūkams ant sprando su tuo butu...
Tačiau kaip tik neseniai teko girdėti istorijas.
Viena - pasimirus vienam senukui, liko gyventi kitas kelių kambarių bute ir išlaikyti tą butą patapo vienam per sunku. Tai teroras buvo kaip tik į vaikų/anukų pusę - "padėkit pinigais, reikia butą išlaikyti, už šildimą milžiniškos sąskaitos". Į raginimus pakeisti butą į mažesnį arba pasikeisti su vienu iš vaikų butais reakcija buvo - "jus norit mane iš namų išvaryti???" Nežinau kaip dabar ten klostosi...
Kitoje šeimoje staiga mirė vyras ir liko viena žmona. Išlaikyti namą (užmiestyje) ji pati neišgali, o vaikai kas mokosi ir nuomojasi didmiestyje, kas sukuręs šeimą paemęs paskolinį butą. Tai moteris pati apsiprato parduoti namą, kad padėti vaikams, o sau pirkti atskirai mažą butą kur nors arčiau vaikų.
Paprastai apie tokius dalykus niekas negalvoja, kol neprasideda giminėje barniai kaip reikės turtą dalintis. Ir dažniausiai labiausiai reiškiasi tie, kurie neprisideda prie žmogaus karšinimo, o tiesiog pagal giminystės liniją kažko tikisi.
Kita vertus man patinka testamentų idėja jei yra daugiau vaikų. Išdalini testamentu ir ramu. O gali testamentu ir labdarai užrašyti. Žmogaus teisė rinktis.
Kita vertus man patinka testamentų idėja jei yra daugiau vaikų. Išdalini testamentu ir ramu. O gali testamentu ir labdarai užrašyti. Žmogaus teisė rinktis.
QUOTE(Leticija @ 2014 08 28, 20:47)
Kiekviena situacija skirtinga. Gal tai babytei tikrai nereikalingas tas 3 k. butas ir jai sunku ji islaikyti. Bet apie terorizavima aisku, kalbos negali buti.
bet kiek yra tokiu atveju kad babytes uzsispyrusios laiko ta 3 kambariu buta, uz kuri atiduoda kone visa pencija mokesciam ir praktiskai nelieka net padoriam kasniui. as uz paspaudima vardan senolio/es gerbuvio.
