Kas jums sunkiausia vaiko auginime?

O gal tiesiog darykit atvirkščiai? Jūs ją supeikėt, ji pravirksta, na, ir tegu. Paverks paverks ir praeis, pati pas jus ateis. O tuomet paaiškinkit jai ramiai ir gražiai , kad ji elgiasi negražiai ir jus skaudina. Manau, metas pakalbėti ir apie tėvelį. Visų smulkmenų nežinau, bet manau, kad turite paaiškinti jai, kad jūs ją auginot, jūs jai vystyklus keitėt, vaikščiot mokinot, o tas tėvelis, pas kurį ji taip grasina eisianti, paliko ir t.t. Vaikas nėra kvailas, jis viską puikiai supranta. Mergaitei 10m. ir su ja galima bendrauti rimtai, jos nereikia kvailinti ar apgaudinėti.

Visi mes zmones, kartais priveda zmogu visos problemos i kruva, kad jis gatavas Viespaciui Dievui akis isdraskyti, ka jau kalbeti apie dukra, kuriai atrodo paaukojai tiek bemiegiu naktu ir sveikatos, o ji dabar matai akis drasko.. suprantama.. gaila.. ko? mamos ar dukros, kuri noretu, kad tetis ir mama butu kartu, juk taip vaikysteje isivaizdavom neimanomus dalykus ir jie atrode visai imanomi Gyvename iliuzijoje,galvodami, kad kitas turi mus suprast, bet taip nera. Dukra neturi tiek patirties, dukra jus idealizuoja. Ji galvoja, kad Jus turite suprasti ko ji nori. Geriausias vaistas yra atvirumas. Kad neesate tokia tobula, kad irgi pervargstate, kad noreume, kad butu kitaip, bet yra kaip yra.

Ale ir prirasiau cia... atsiprasaiu, bet cia man kazkaip mintys susideliojooo.. gal kam sukels geru minciu

kažkada skaiciau knyga, kurios pavadinimas buvo panasiai "Liaukimes aukleti vaikus, pasistenkime juos suprasti". Dave naudos

Skaiciau ta knyga, tikrai gera.

nieko tau nedave.
Ar gerai elgeisi su savo vaikais, suprasi, kai jiems sueis 70 metu...

Papildyta:


Papildyta:

tai taip nieko nera sunkiau kai vaikas serga...

man sunkiausias klausimas -- kiek reikia vaiką saugoti, ir kiek leisti jam patirti.
va nesenaipradėjau išleist į lauką (į gatvę)... nu, mano tėvai tikrai tiek netrydaliojo

Man būtent šitai sunkiausia..

SUNKIAUSIA KAI SUSERGA IR KAI NAKTĮ PRABUDĘS IMA KLYKTI NESAVU BALSU IR NEPADEDA JOKIE LINGAVIMAI, NEŠIOJIMAI

Auginu savo kinderius, jie jau paauge, atsisukus atgal galiu pasakyti, kad tie sunkumai greit pasimirsta, pilvukas nustoja skaudėt, vaikai pradeda naktim miegot, man sunkiau kai negali mokykloj apgint, padėti savo jaunimui, kai tavęs nėra šalia.

ar sunku buvo, kai mažė nuėdė spenelius ir gėrė kraują iš krūties, o paskui teko nusitraukinėt ir atstatinėt pieno gamybą ir žindyt per didžiausius skausmus? Nea...
ar sunku buvo, kai trūko pieno ir tekdavo žindyt tai iš vienos krūties tai iš kitos po septynias valandas padriad, na, su penkiolikos minučių pertrauka?
Nea...
ar sunku buvo, kai atsibusdavo rytais ir žviegdavo po tris valandas, o aš ją nešiodavau nešiodavau...
Nea...
ar sunku buvo, kai metė vežimą ir reikėjo nešiot visur vis sunkėjantį padarėlį - nes ant mamos rankų įdomiau, nei savo kojom pėstint?
Nea...
ar sunku, kai susloguoja, o tu visą naktį budi ir klausaisi - ar nepablogėjo, žiūri, ar temperatūra neužkilo?
Nea...
ar sunku, kai vaikas klykia kiaurą dieną be paliovos, o tu jau nebežinai dėl ko, iškviesta greitoji irgi išmintingu snukiu pasako - kad nežino, dėl ko vaikas klykia, jei norit, patys vežkit į ligoninę?
Nea... nesunku, tik baisokoka...
ar sunku, kai vaikas ožiuojasi, krenta ant grindų, klykia?
Nea... nesunku, kaip sykis įdomu - formuojasi charakteris, o tu tik švelniai krypteli jį reikiama linkme...

ir kad neatrodytų taip saldu - taip, yra pora "sunkių dalykų".
Vienas jų - kad mažė nesiduoda nė per kur valyti dantukus ir nesulaukusi dviejų metukų jau turi kariesą... Sunku, nes save ėdi, galvoji, ką galėtum padaryti kitaip, jog ji tuos dantis duotų pavalyt...

Antras jų - susijęs su manim. Niekad nemėgau gaminti, ir man dabar labai sunku kasdien gaminti valgyti vaikui. Visų blogiausia, kad tas vaikas nevalgus, ir kai prašokinėji virtuvėj pusę nakties, ryte viskas išspjaudoma, tai...
Būtų nors vienas iš dviejų - mėgčiau gamint, arba valgus vaikas - būtų labai lengva, dabar nea... sunku...