man sunku, kai matai, kad skauda ir negali nieko padeti... labai sunku buna, kai vaikui pati svarbiausia buni 2 metus ir pamatai, kad be taves atsiranda ir kitu svarbiu zmoniu. zinau, kad tai egosistiska, kad taip turi buti, bet vis del to skauda, kai pasiguosti nueina jau ne pas tave (nors ir retai), bet pas mociute ar teti... sunku susitvardyti ir nesuduoti, ar nerekti po 100 k. pakartoto "negalima"... sarasa galima pildyti ir pildyti, tik zinau, kad nesigailiu, kad turiu savo mazaja ir to jausmo, kada pirma karta paemiau i rankas, kada pamaitinau, kada pasake mama ir t.t. niekada nepamirsiu ir nenoreciau iskeisti i nieka kita....