Gerai, kad dabar tokį darbą turiu, kad galiu atsiprašyti ir namuose pasirbėti
3-savaites prasirgom bronchitu, pirmą dieną nuėjo į darželį pakilo tam 37,1C.Rezultatas toks, vyras aprėkė, kad nedagydžiau vaiko (nors pats irgi truputį su ją namuose sėdėjo).Išeinu iš darbo,nes vyras pasakė apsiimt vaiku, ilgai barėmės, bet visgi.Įdomu kiek dar sėdėsiu su vaiku namie, jai jau 4 su puse.Taip net ir antro nebenorėsi.Namuose per ilgai užsisėdėjus mano diplomą galėsiu išmest, viską ką išmokau pakeis technologija, o pradirbau pagal savo profesija tik 15mėnesiu. O jau pabaigus 7metus
QUOTE(hilin @ 2006 10 03, 19:00)
Kaip suprantu daugiau niekas šios problemos neturi,o aš iki šiol ieškau kam palikt vaiką,nes dabar po ligos dar dukreliai prirašė šildymus,kad galutinai "išvaryt" bronchita.kolkas namuose,bet ketvirtadienį į darbą.
Gal kas žino ar yra tokių auklių kurios žiūri tavo vaiką kai jis serga?
Gal kas žino ar yra tokių auklių kurios žiūri tavo vaiką kai jis serga?
bet pagalvok pati, jei tave kirminiukas graužia kai su savais palieki; kaip jausies kai paliksi sergantį lelių svetimam žmogui ?
Dažniausiai susitariu su uošviais, jei ne tai dalinamės "vargelį" su vyru - porą dienų aš, porą jis....
Mes dalinames su mociute mano mama . Kokiai valandai galiu patiket sunui jam 14 bet labai retai pacypina jis ja, o sergancio tai nepalikciau niekam. Gerai kad galiu pasimt nedarbingumo lapa
QUOTE(murzinyte @ 2006 10 23, 09:01)
bet pagalvok pati, jei tave kirminiukas graužia kai su savais palieki; kaip jausies kai paliksi sergantį lelių svetimam žmogui ?
Dažniausiai susitariu su uošviais, jei ne tai dalinamės "vargelį" su vyru - porą dienų aš, porą jis....
Dažniausiai susitariu su uošviais, jei ne tai dalinamės "vargelį" su vyru - porą dienų aš, porą jis....
Taip, taip, tu teisi, dabar pati galvoju, kad sprendimas geras išeit iš darbo.Gal po žiemos viskas geriau bus.
Kai pradėjau saviškį leist nuo 2m. į lopšelį, tai labai vargau. Sirgo dažnai. Tai uošvis, tai mama, tai biuletenis, tai vyro atostogos, tai kelios pažįstamos auklės... gelbėdavo. Bet buvo labai sunku - tempdavausi krūvas sąsiuvinių namo, dar ir pamokoms ruoštis reikdavo... Nenoriu prisimint. Po metų jau sirgo daug mažiau, tad biuletenį turėjau tik du kartus (tik 6 dienas), kelias dienas pagelbėjo močiutė ir uošvis.
Šiemet jau 4m. Aš nuo spalio nebedirbu, tai ramu - jei susirgs, jokių problemų (kol kt. darbą susirasiu).
O auklė - geras dalykas, bet reikia pinigų turėt ir tik per pažįstamus ieškotis.
Šiemet jau 4m. Aš nuo spalio nebedirbu, tai ramu - jei susirgs, jokių problemų (kol kt. darbą susirasiu).
O auklė - geras dalykas, bet reikia pinigų turėt ir tik per pažįstamus ieškotis.
Pirmagimę į darželį reikėjo išleisti nuo dvejų metukų. Stipri mergaitė buvo, nesirguliavo. Biuletenį reikėjo imti porą kartų, kai dėl Rotaviruso gulėjo ligoninėje. Mažesnes ligas gydėme namie. Vyras dirba pamaininį darbą, kai reikėdavo, susikeisdavo. Dabar su baime galvoju apie tą laiką, kai reikės abiejų mažių ligų grafiką suderinti.
sia ziema, dar laimei rimtai nesirgom, taciau praeita - istisai. vos baigiam gerti antibiotikus, po poros dienu issirasom dar vienus.
vaika tekdavo auklej palikti. o kai ji negaledavo, pati ziuredavau. esu studente, is darbo prasytis nereik
vaika tekdavo auklej palikti. o kai ji negaledavo, pati ziuredavau. esu studente, is darbo prasytis nereik
QUOTE(hilin @ 2006 09 25, 18:00)
Sveikos mamos.Skaičiau temas kai vaikai pastoviai serga.Štai ir mano vaikas šiuo metu serga,laukiam gydytojos.O ryt į darbą,darbas pamaininis,kai bandai susikeisti,tai supranti, kad jau ne taip ir lengva.Vat ir iškilo man klausimas kur gi mūsų mielosios mamos palieka savo sergančius vaikus, kai joms reikia į darbą? Ar jau taip visos ir ima "biuletenius"?Su šią dilema ir aš dabar susidūriau.
Mes tai turim gerus senelius...
QUOTE(igne75 @ 2006 11 22, 17:47)
Mes tai turim gerus senelius...
Ir mano geri, bet kai pastoviai prašai ir jie pervargsta, be to dar dirba, tai darbo metu niekaip.
Sunus pirmi metai lanko darzeli. Ir mum prasidejo ligu sezonas. Sukomes, kaip ismanem. Kai labai blogai buvo, ligos pradzioje atsiprasiau is darbo. Paskui padejo visi kas galejo Viena mociute dirba tik 0,5 et, tai galedavo po pietu. Kita mociute 2 d dirba, 2d laisva. vyro darbas pamaininis, dar kriksto mama padejo, viena syki net senelis po naktinio sargavimo atejo ligoniuka paziuret Aisku neramu darbe sedet, vis paskambindavau. Bet zmones juk ne svetimi.
Gyvenam su vyru "svetimame" mieste. Visi artimieji už 150 km. Draugai, kolegos visi dirbantys, todėl paparašyti nėra ko. Maniškei 4 m. Dirbu mokykloje, todėl susirgus nedarbingumo lapelio nepriiminėsi ( tuo labiau, kad nėra kam pavaduoti). Vyras irgi dirba. Neseniai radau visiškai svetimą moterytę, kuri sergant mažajai pabūna. Mažoji su ja būti nenori, bet o KĄ DARYTI??? Kitą žmogų rasti sunku nepastoviam darbui, tai džiaugiuosi, kad tik būna. Toks jau tas gyvenimas. Aišku, kad širdį skauda ir taip neprižiūri kaip aš pati...Visur visada esame kartu, nes nėra kam palikti. Nei senelių, nei tetulių, nei kaimynų gerų...