Na va ir išaušo ta dienelė, kai pagaliau prisiruošiau paporint pasakaitę apie šią šaraškinų kontorėlę. Taip jau nutiko, kad prieš kokią savaitę grįžau iš Egipto, kur turistavau pagal Novus Orbis siūlomą Nilas 1 programą. Kelionę praktiškai išties galima būtų pavadinti puikia, tik tiek, kad Novus Orbis atstovai bandė ją kuo labiau sugadinti. Pradėti būtų galima nors ir ne nuo esminių, bet vistiek daug ką apie firmą pasakančių smulkmenų. Perkant kelionę jų kontoroje, kai paklausiau kokie maždaug žmonės važiuoja, Novus Orbis atstovė, vardas rodos Jurgita (nors negarantuoju), bandė įteigti, kad praktiškai visi mano bendraamžiai ir dauguma iš Vilniaus, t.y. iš ten pat iš kur ir aš. Na aišku smulkmenos, bet vistiek pagalvojau smagiau su bendraamžiais turbūt, o dar ir iš Vilniaus. Žinoma ši informacija net iš tolo neatitiko tikrovės. Vilniečių tarp visos 20 žmonių ekspedicijos buvo kokie 4 turbūt, o bendraamžių, ar bent artimo man amžiaus, tebuvo kokie 3. Dėl šios dezinformacijos aš per daug nepergyvenu, nes susirinkę žmonės buvo tiesiog fantastiški - nei pridėsi, nei atimsi. Ir vis dėl to, tokios netikslingos apgavystės - akmenukas į Novus Orbis daržą. Prieš išvykdamas, buvau jau šiek tiek pasiskaitęs apie Novus Orbis žvaigždę Ireną ir jos egiptietišką charakterį, bet pirmos kelios dienos tokio blogo įspūdžio lyg ir nesudarė, nors ir klojosi viskas ne visai pagal pradinę programą. Tik atskridus, visai neblogai buvom visi surankioti, gavom vizas (gerai, kad nereikėjo mokėt antrą kart kaip buvau perskaitęs kažkam teko), susodino autobusan, nuvežė pinigų išsikeist, vandens nusipirkt ir į viešbutį Hurgadoje. Čia jau ir prasidėjo pasikeitimai, programa mūsų apsivertė aukštyn kojom. Nors turėjom iškart po skrydžio važiuot autobusu į Kairą, gavom vakarą viešbutyje ir kitą rytą pajudėjom autobusu į Asuaną. Pasiekėm Asuaną be didesnių nuotykių, taip kad nėra čia ką daug rašyt. Vakare aplankėm dar pora vietovių, viskas daugmaž gerai, gal tik egiptietė gidė Amen per daug greitakalbe rusiškai beria, bet kai aš rusiškai vistiek nelabai suprantu, tai didelio skirtumo ir nebuvo. Kitą rytą važiavom į Abu Simbelį, viskas kaip priklauso, rekomenduoju visiems - būnant Egipte privalu pamatyti. Vakare, grįžus į laivą, arbatėlė denyje, gidė Irena paporina, kad bus galabėjų vakarėlis ir visiem būtinai reik sudalyvaut. Išsinuomot galabėjas galima už tiek ir tiek, ten ir ten. Ir žinoma Irena patikina, kad jau jos su Amen tai tikrai bus su galabėjom ir rodys pavyzdį. Aišku prasidėjus vakarėliui situacija pasikeičia ir jau abi mūs gidaitės džinsuotos sėdi, bet čia aišku smulkmenos, galabėjų vakaras išties buvo labai smagus. Kitą dieną praktiškai nelabai, ką ir buvo veikt, deginomės turbūt ir vakarop turėjo būt išvyka į Asuano turgų nusipirkt prieskonių ir arbatos. Va čia jau ir prasidėjo. Nuvežė į kažkokį kvepalų ir aliejukų fabriką, ten gal valandą klausėm kažkokių demagogijų, kokie jau labai kieti tie jų aliejai, o, kai galiausiai pasakė kainas, visiem atšoko fantazija - 150 svarų už 25ml. Na ir gerai, vežkit greičiau į tą turgų! Juk tokia ir buvo pradinė mintis. Na, o, kai palydėjo galiausiai į tą turgų, sako (įsivaizduokit) "turit 15min.". Čia jau išvis fantastika, turbūt geriausias/pigiausias turgus Egipte, o duoda viso labo 15min. Dar paskuj labai keikės, kad laivas išplauks be mūsų, kai pavėlavę kelias minutes atėjom, nors aišku laivelis labai draugiškai mūsų palaukė. Na kągi, pasikeikėm pasikeikėm, kad net pasiturgaut neleidžia ir tiek. Kita rytą vėl nuotykiai, keltis 6val., 7val. ekskursija karietikėmis į edfu, kuriame buvome vėlgi 15(!)min ir grįžtam laivan, o tuose edfu griuvėsiuose tikrai pažiūrėt ir pavaikščiot buvo kur. Paskuj visą dieną nėr ką veikt, laivas plaukia. Vakare Irena sugalvojo ekspromtu ekskursija karietomis po Liuksorą, už kurią vienam žmogui paprašė net 20$. Žinoma ji pripasakojo, kad ekskursija bus šokoladu tepta ir tiesiog pamatysim nesuskaičiuojamą daugybę įspūdingų vietelių (net tiesa sakant nelabai ir pamenu, kad būtų ką apie karietas minėjus). Gerai dar kad buvo kas mane atkalbėjo nuo šios ekskursijos (ačiū chebryte), nes paskui būčiau pasijautęs totaliai apgautas. Kaip vėliau pasakojo žmonės pasirinkę šią įspūdingą ekskursijos butaforiją, tai viso labo tebuvo apvažiavimas ratelio aplink Liuksorą karietikėmis. Dar paskui ponia Irena prie vakarienės stalo bandė įteigti, kad tokių distancijų niekaip nebūtų žmonės apėję pėškom. Na ką aš žinau, mes keturiese apėjom ir dar daugiau pamatėm. Netgi kažkoks ir egiptietis gidas pasitaikė, kuriam net bakšišo nedavėm. Sužinojom ir tų karietų kainas: ta didžioji promenada už 20 žalio vienam žmogui (karietose važiavo po 2 = 40$ sumoj), realiai verta 5 vietinių pinigų, t.y. apie 2.5Lt. Kitą vakarą mes draugiškai ir padarėm su karieta tą garbės ratelį keturiese už 1$ (na tik paskuj per neapsižiūrėjimą kas moka, gavos, kad 2 kartus po 1$ suplojom). Čia jau ką norit tą sakykit, bet virš proto ribų pasistengė Novus Orbis. Kaip žmonės paskaičiavo, užsidėjo ponia Irena 4000% antkainį... Tą patį vakarą Irena taip pat pateikė pasiūlymą kitą dieną laive papietaut, nes mes ryte mol išsiregistruojam iš laivo ir pietūs mums nebepriklauso. Gal ir ne, bet tada galėtų ir programas savo atidžiau pildyt, jeigu ten gan aiškiai parašyta, kad grįžę po ekskursinės programos laive papietaujame, nieks apie jokius papildomus pinigus nešneka. Na o papildomai ponia Irena užsimanė 15$ už pietukus žmogui. Mes, dalis netokių bagotų lietuvių, nusprendėm kaip nors išsiversti ir be šio malonumo, o nuo to patapom tik dar didesni Irenos priešai. Nors kitą dieną ji ir stengės to per daug neparodyt. Staiga patapo tokia draugių draugė ir rusiškai kalbančią Amen vertėjaut pradėjo ir net prie mūsų autobuse priėjo pasiteiraut kur mus išleist, kad papietautumėm, nes "jai labai svarbu, kad mes normaliai papietautume". Žinoma pateikė ir savų pasiūlymų - sustot šalia McDonald'o. Toks ale vardas girdėtas, vis geriau gal nei koks neaiškus restoranėlis. Ale priminė paskui žmonės, kad dar atvažiuojant pati Irena buvo pasakojus, kad jai nuo McDonald'o maisto taip blogai buvę Egipte, kad net skraidino ją į Kairą, kažkas tokio. Taip ir nusprendėm mes, kad jau visai kuoktelėjo ne kurie žmogeliai, dabar jau ir nunuodyt nori
) Žinoma mes šio malonumo tam kartui atsisakėm ir nusprendėm išsiaiškint kiek gi realiai kainuoja tie pietukai laive. Laivo administratoriai labai normaliai paaiškino, kad 50 egiptietiškų (~9$) vienam žmogui, valgom ką norim ir kiek norim, tas pats švediškas stalas. Na tai mes sau ramiai ir papietavom laive, smagu buvo pamatyt susiparinusią Ireną, kuri net išsikvietė laivo pagrindinį (kaip supratau) vadybininką, kad paaiškintų kas čia vyksta, kad staiga mes aštuoniese ateinam pietaut. Gal aiškino, kad nesusimokėjom, gal dar kąnors, bet ne taip ir svarbu, dėl pietų mes su tuo pačiu dėde ir buvom apsitarę, taip kad tik sumokėjom ir viskas, ramu. Na, o Irena greit ir ilgam dingo iš laivo restorano, atsirado, jei gerai pamenu, tik vakare. Tos dienos vakarą turėjom vykti traukiniu iš Liuksoro į Kairą miegamajame vagone, bet, kaip taikliai pastebėjo kolegos, mūs vagonas labiau priminė gyvulinį, o ir pralaukėm mes jo traukinių stotį papildomai geras 1.5-2val. Nusprendėm, kad gal ir kerštas čia toks tos Irenos, o gal tiesiog sutapimas, bet vistiek nesmagus tas traukinys buvo, netgi blusų ar tai tarakonų žmonės ten matė, toks visas dvelkiantis nešvara. Ryte atvykom į Giza, apžiūrėjom piramides, sfinksą ir patraukėm link Hurgados. Prašė žmonės sustot kokiam fiksuotų kainų supermarkete, kad būtų galima nusipirkt ką nors užvalgyt nesiderant, ant greitųjų, tai užvežė į kažkokią degalinę, kur nieko nėra ir senukas prekeivis iš akies kainas įpaišo. Vieniem už sultis 30 svarų paprašo, iš kitų ir 15 ar 20 užtenka. Na nesvarbu, nuveže ant pusės pirmos į Hurgadą, žadėjo bus vakarienė ant stalų paruošta, bet kažkaip toli gražu. Likučiai vargani belikę švediško stalo, valgyt nebent konservuotas pupeles galima daugiau nėr ką. Kambarius parinko jau tokius turbūt prasčiausius, pirmam aukšte, nors ne tiek ir svarbu jau buvo. Pats viešbutis Safir, tas pats kaip ir pirmą pažinties Egipte dieną, toks kažkur laukuos pastatytas, susisiekimas su Hurgados centru taksais nebent, arba toks gan ilgas pasivaikščiojimas, bet nieko, nenumirėm. Beje, paskutinę poilsio dieną Hurgadoje, mus pasiekė žinia, kad žmonės pirkę papildomus pietus laive už 15$ atgavo 6 ar 7 dolerius. Nes ponia Irena mol į agentūrą paskambino ir paaiškėjo, kad pietūs visgi gavosi pigiau. Manau ir taip aišku, kad, jei nebūtumėm mes atskirai tų pietų pigiau pasiėmę, tai ir nebūtų nieko jinai niekam grąžinus, taigi ir Irenai zapadlo ir kitiem dar praktiškai gerą darbą padarėm
Žodžiu apibendrindamas galiu pasakyt, kad Novus Orbis už šią kelionę nusipelnė pačių mažiausių balų, organizacija tikrai nekvepia, netgi ir stipriau pasakyt būtų galima. Viskas kuo jie suinteresuoti, tai susirinkt papildomų pinigėlių iš vargšų turistų. Kaip yra minėjus ir pati Irena, dar niekad jai Egipte už jokį maistą ar gėrimą neteko mokėt (ar bent aš taip supratau), susiranda ką išnaudot, egiptietiškas charakteris veši, o turistai tik padeda artėt prie jos 2 limonų namuko statybų pabaigos (čia tokie gandai sklandė). Gal ir logiška šiaip, sumažina Novus Orbis kainas 40%, tai reik paskuj papildomai prisirankiot. Dar neteko tokių pravalų matyt kitose agentūrose, visur žmonės suinteresuoti užsidirbt, bet gal nereikia taip stipriai persistengt. Dabar tvirtai galiu pasakyt, kad visiems draugams ir giminėms rekomenduosiu su šia agentūra neturėt nieko bendro ir tikiuosi bus įsiklausančių. Kita vertus ištroškusiems dar nepatirtų įspūdžių Novus Orbis organizacija gali ir patikti, išties gan įdomus toks praktiškai mini karas su gidais kelionės metu
P.S. Nepaisant visko, kelionė buvo nuostabi, o ją tokią puikią darė žmonės iš tos pačios valtelės.
