QUOTE(PussBoots @ 2012 09 24, 11:11)
Matyt, ir aš tokia
mat nenoriu giminių visos šaikos, didelio baliaus... o tik ramiai susituokt su mylimu žmogumi


Apie savanaudiškumą iš patirties galiu parašyti...
Viena teta (iki šiol turi du vaikus, kurie nevedę, nors jau galėtų) vis sakydavo, kad nereikia jokių vestuvių daryti - geriausiai nueiti dviems susirašyti ir viskas. Jai tokia nuomonė susiklostė poto kai dalyvavo keliose vestuvėse - vienos vestuvės buvo dviejų dienų baliai su fejerverkais, limuzinais ir kitu atributu (anot jos tai tik pinigų švaistymas), kitos vestuvėse buvo kaip tik vadinamoji vakarienė su artimiausiais žmonėmis (čia anot jos nei nežinai kur atėjei, nes kažkaip liūdnos tos vakarienės be aiškios programos/liūdinininkai nežino kaip elgtis/nežinia kada vakarienės pabaiga)...
Vienu žodžiu...

Sužinojus, kad slaptai su MB susituokėm, jos veido išraiška buvo ne kokia... Ji negalėjo patikėti, kad kažkas taip gali padaryti... O ir kai mus pasveikino, tai iš jos ir jos giminės replikų supratau, kad pasielgėm savanaudiškai... Labai jau pasikeitė jos nuomonė...
Bet aš buvau nusistačius, kad gausiu visokių komentarų mūsų poelgio atžvilgiu, tad nei mane tokia reakcija nustebino nei nuliūdino. Juk visiems vienodai geras nebūsi.
Dabar galvoju kokių vestuvių ji palinkės savo vaikams...

QUOTE(Only1 @ 2012 09 25, 10:18)
Mes irgi rezgam visokius planus. Didelio baliaus nesinori ir jau kirba mintys pasidaryt šventę tik sau, o po to visus nustebint per Kalėdas paskelbus, kad mes jau vyras ir žmona.
Bet man kažkaip liūdniausia dėl tėvelių. Kaip jiems neleisti pamatyti savo dukters vestuvių.
Mano brolis darėsi tokią šventę sau ir kaip ir buvo patenkintas. CMB + foto + vakarienė su liudininkais + viešbutis + medaus savaitė. Bet pamenu, kad tiek aš, tiek tėvai dar ilgai liūdejom dėl tokio jo sprendimo.
Dabar kai matau kainas, aš jį suprantu, bet nesinori, kad tėvai dar kartą taip liūdėtų.
O ir aš pati nežinau ar kaip kažkas rašė ar išėjus iš CMB nebūtų liūdna, kad niekas neatėjo pasveikinti.




Nelabai supratau - o dėl ko būtent nuliūdino jūsų brolio vestuvės tėvus? Tėvams būtų geriau jei būtų buvęs didžiulis balius?
Beje, dėl sveikinimų. Mums išėjus iš bažnyčios nei kiek nebuvo liūdna, kad niekas nesveikina. Gal tai nuskambės savanaudiška, bet išėjus iš bažnyčios netgi pajutau palengvėjimą. Gal dėl to, kad mūsų noras buvo tiesiog susituokti tyliai ramiai.
Praėjus kelioms savaitėms po vestuvių, susimąsčiau o jeigu būtų atėję tėvai, giminės... Visi pultų sveikinti, bučiuoti... Susigraudinčiau momentaliai... Ir nieko neprisiminčiau kas ką sakė ar linkėjo tuo metu...
